Motiejaus Valančiaus asmeninė biblioteka

Asmeninę Motiejaus Valančiaus biblioteką galima pavadinti „asketiška“, mat ten kauptos praktiškai tik ganytojiškiems ir švietimo tikslams tarnaujančios knygos. Vyskupas nebuvo susirgęs lektūros kaupimo manija, kas tuo metu buvo labai madinga.

Pas vieną kunigą išvydęs didelę biblioteką, Motiejus Valančius paklausė: „O kam jums, kunige, tiek knygų? [...] Patikėk manimi, kad mažiau skaitant knygas, o daugiau žmonių širdis, bus ir galva pilnesnė, ir širdyje lengviau“.Vyskupas labiau vertino praktinio turinio leidinius, o į tokius, kurie neteikia dvasinio peno, neauklėja krikščionybės dvasia, o skaitomi tik dėl malonumo, gyvenimo saulėlydyje žvelgė ypač atsainiai. Kaip ten bebūtų, lietuvių beletristikos pradininkas turėjo savo biblioteką. Rašytiniuose šaltiniuose užfiksuoti duomenys liudija, kad Motiejus Valančius turėjęs Antano Savickio išverstą Tomo Kempiečio „Apey sekima Christusa Pona“. Deja, ši knygą nėra vyskupo bibliotekoje išlikusi. Lietuvos archyvų bibliotekoje saugoma kita Motiejaus Valančiaus turėta knyga lietuvių kalba - Mykolo Smolskio „Uwogos Ape Ižganimu Duszios“. Rasta ir daugiau lietuviškų knygų, kurios liudija apie vyskupo tautiškumą jau vilniškių studijų laikotarpiu.
Kaip ir dera kunigui, Motiejus Valančius kaupė to meto garsiausių pamokslininkų rinkinius: Augustino Tomaševskio „Pamokslas sakytas už kun. Martyno Počiobuto, VU profesoriaus, vėlę“, Klongevičiaus, Skidelio, Borovskio, Fialkovskio, Daugirdo, Herbuto skelbtus „Jubiliejinius pamokslus“, Juozapo Želvavičiaus „sekmadienio pamokslų“ dvitomį. Kitos knygos susijusios su tiesiogine religine ganytojiška veikla: „Evangelijos ir laiškai skaitomi per visus metus“, „Maldos, sakomos prieš mišias ir po jų“. Yra knygų, kurios priskirtinos labdaringos veiklos apibūdinimui: Mamerto Herbuto „Tikroji filantropija su 4 pamokslais“, „Apie Prancūzijos seselių neturtėlių kongregaciją“. Žinoma, Motiejaus Valančiaus bibliotekoje būta teologinių knygų. Tai patvirtina ir faktas, kad jis 1828 metais parašė magistro disertaciją, kurios pagrindas yra teologiniai apmąstymai. Ji pavadinta „Kiek eucharistija yra sakramentas bei auka“. Pagrindinės Motiejaus Valančiaus teologinio turinio knygos yra „Teologijos traktatas apie tikėjimą“, „Apmąstymai moralės tema sekant Senojo ir Naujojo Testamento istorija“, Jakobo Baumgarteno „Atsiliepimas apie teologiją“ ir pan. Dalį vyskupo asmeninės bibliotekos sudaro ir smulkūs spaudiniai, kurie rasti tarp Motiejaus Valančiaus rankraščių.
Vyskupas rinko ir su pažįstamais asmenimis susijusią ikonografiją.
Skirtingai negu kiti to meto knygų kolekcionieriai, Motiejus Valančius leidiniuose nežymėdavo jų kainos. Tačiau kaip ir daugelis naudodavosi prenumeratos paslaugomis.
Ekslibriso vyskupas neturėjo. Knygas pasirašinėjo ir pastabas rašė tik lenkiškai arba lotyniškai. Nėra rasta nė vieno įrašo lietuviškai ar kita kalba.
Savo testamente vyskupas asmeninės bibliotekos nemini. Yra žinių, kad dalį knygų jis prieš parašydamas palikimą pardavė, dalis kartu su asmeniniais archyvais atiteko Žemaičių kunigų seminarijai. Dabar Motiejaus Valančiaus asmeninės bibliotekos išlikusios knygos saugomos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Literatūra ir šaltiniai:

  1. RUŠKA, Antanas. Stambiausios studijos apie M. Valančių. Klaipėda, 2002, vasario 26, p. 13.
  2. PACEVIČIUS, Arvydas. Asmeninė Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus biblioteka. Informacijos mokslai: mokslo darbai, 2002, Nr. 20, p. 106-112.
  3. GENZELIS, Bronius. Motiejus Valančius – politikas. Darbai ir dienos: XIX amžiaus akiračiai, 2001, Nr. 28, p. 201-204.
  4. ALEKSANDRAVIČIUS, Egidijus. Motiejus Valančius – istorikas. Akiračiai, 2001, Nr. 8, p. 4–5.
  5. MARTINKUS, Pranas. Lietuvos pasididžiavimas. Klaipėda, 2001, vasario 28, p. 1–2.
  6. IVINSKIS, Antanas. Žemaičių vyskupui Motiejui Valančiui – 200. Kalvotoji Žemaitija, 2001, birželio 28, p. 5.
  7. ZABORSKAITĖ, Vanda. Tarp modernėjančios visuomenės galimybių. Metai, 2001, Nr. 2, p. 99–110.
  8. ROMANAITĖ, Danutė. Žemaičių Didysis... Žemaičių žemė, 2001, Nr. 1, p. 8–9.
  9. MERKYS, Vytautas. Vyskupo Motiejaus Valančiaus kelionės. Mokslas ir gyvenimas, 2001, Nr. 2, p. 4–7.
  10. ŠIMKUTĖ–MASKULIŪNIENĖ, Džiuljeta. Tradicinis M. Valančiaus didaktinių apsakymų modelis. Gimtais žodis, 1991, Nr. 4, p. 14–18.
  11. KAŠYS, Juozas. Motiejus Valančius – Lietuvos švietėjas. Šiaurės Lietuva, 1991, p. 52–55.
  12. JATULIS, Paulius. Motiejus Valančius – idealus vyskupas. Kultūros barai, 1991, Nr. 2, p. 59–62.
  13. TONKŪNAS, Juozas. Motiejus Valančius – tautos blaivintojas. Kultūros barai, 1989, Nr. 12, p. 48–51.
  14. RAVICKIENĖ, E. Motiejus Valančius – blaivybės skleidėjas. Švyturys, 1989, vasario 21, p. 3.