Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu pastatytos ar restauruotos bažnyčios

Aleksandrijos (Skuodo rajonas) Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia

Motiejaus Valančiaus vyskupavimo laikotarpiu pastatytos ar restauruotos 32 bažnyčios.

Aleksandrijos (Skuodo rajonas) Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia.

Pastatyta 1865 metais. Pastato architektūra jungia romaninio ir klasicistinio stiliaus bruožus.

Babtų miestelio (Kauno rajonas) medinė Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia.

Pastatyta 1853 metais.

Biržų Švento Jono Krikštytojo bažnyčia.

Pastatyta 1861 metais.Mūrinė. Architektas T.Tišeckis. Pastatas neoromantizmo, baroko stiliaus, interjeras - modifikuotų klasicizmo formų.

Eržvilko (Tauragės rajonas) Švento Jurgio bažnyčia.

Pastatyta 1855 metais. Pastatas medinis, gausu liaudies architektūros elementų.

Jekabpilio (Latvijoje) Švenčiausios Dievo motinos bažnyčia.

Pastatyta 1853 metais.

Kauno arkikatedra - bazilika.

Stovi prie Kauno Rotušės aikštės, Vilniaus ir Motiejaus Valančiaus gatvių kampe. Manoma, kad šioje vietoje pirmoji bažnyčia jau turėjo stovėti XV amžiaus pradžioje. Katedros vardas suteiktas 1926 metais popiežiaus Pijaus XI, sudarius konkordatą su šv. Sostu. Arkikatedra išsiskiria savo monumentalumu, dydžiu, yra bazilikinio tipo. Joje persipynę gotiniai, barokiniai, rokoko stiliaus vidaus ir išorės architektūros elementai. Arkikatedroje stovi Motiejaus Valančiaus paminklinis biustas. Kriptoje ilsisi šio vyskupo palaikai.

Kavarsko (Anykščių rajonas) vieno bokšto neobarokinė neoklasicistinė murinė bažnyčia.

Pastatyta 1887 metais Leono Daumanto. Altoriai mediniai, išraižyti vietinio skulptoriaus. Bažnyčia labai nukentėjo Pirmojo pasaulinio karo metu. Restauruota JAV lietuvio Pranciškaus Kanarsko lėšomis.

Klovainių (Pakruojo rajonas) Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia.

Pastatyta 1621 metais J. Valavičiaus. 1853 metais bažnyčia pagrindinai atnaujinta, prie jos pastatytas bokštas.

Kurklių (Anykščių rajonas ) Švento Jurgio bažnyčia.

Pastatyta 1700 metais grafo Zavišos. Vyskupo Motiejaus Valančiaus iniciatyva ir parapijiečių lėšomis perstatyta 1874 metais. Pastatas medinis, prie jo pastatyta atskira varpinė.

Labūnavos (Kėdainių rajonas) Dievo Apvaizdos bažnyčia.

Pastatyta 1855 metais.

Laukuvos (Šilalės rajonas) Švento Kryžiaus atradimo bažnyčia.

Pastatyta 1856 metais. Kertinis jos akmuo buvo pašventintas 1852 metais vyskupo Motiejaus Valančiaus. Prieš tai miestelyje buvusi medinė, 1624 metais statyta bažnyčia, dėl kurios varganos būklės Motiejus Valančius paragino parapijiečius pasistatyti naują mūrinę.

Laukžemės (Kretingos rajonas) Švento apaštalo Andriejaus bažnyčia.

Statyta 1850 metais. Ją 1857 metais pakonsekravo vyskupas Motiejus Valančius.

Lieplaukės (Telšių rajonas) Švento Jurgio bažnyčia.

Pastatyta 1862 metais.

Nemunėlio Radviliškio (Biržų rajonas) bažnyčia.

Pastatyta grafo Jono Tiškevičiaus iniciatyva 1854 metais iš klinčių blokų. 1915 metais sudeginta ir atstatyta 1924-1928 metais. Pastatas klasicizmo stiliaus.

Nerimdaičių (Telšių rajonas) Švento apaštalo Baltramiejaus bažnyčia.

Pastatyta 1860 metais.

Obelių (Rokiškio rajone) Šventos Onos bažnyčia.

Statyti baigta 1860 metais. Darbo imtasi vyskupo Motiejaus Valančiaus iniciatyva, mat senoji miestelio bažnyčia jau buvo begriūnanti. 1890 metais ir naujoji bažnyčia buvo apgadinta gaisro, bet po 9 metų atrestauruota. Pastatas turi neogotikos bruožų.

Paberžės (Kėdainių rajonas) kaimo medinė Šventosios Mergelės Marijos Aplankymo bažnyčia.

Pašvitinio (Pakruojo rajonas) Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia.

Pastatyta 1852-aisiais. Mūrinė, neorenesansinio stiliaus. Vyskupas Motiejus Valančius ją pakonsekravo 1857 metais.

Raudondvario bažnyčia.

Pradėta statyti 1852 metais. Fundatorius buvo grafas Benediktas Tiškevičius. Pastatą projektavo architektas L. C. Anichini, bažnyčios dekoravimą ir gipsavimą atliko iš Varšuvos atvykęs skulptorius Andriolli. Visur išlaikytas Liudviko XV stilius. 1857 metais statybos buvo baigtos.

Rietavo (Plungės rajonas) Švento Arkangelo Mykolo bažnyčia.

Pastatas venecijietiško stiliaus, su bokštais ir kupolu. Kertinis bažnyčios akmuo pašventintas Motiejaus Valančiaus 1853 metais. Statybos baigtos 1873 metais. Pastatą projektavo architektas Stuller, o statybos reikalais rūpinosi kunigas Irenijus Oginskis.

Skuodo Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia.

Statyta 1847 metais.Pastatas neoromantinio stiliaus.

Suvainiškio (Rokiškio rajonas) Švento Apaštalo Jokūbo bažnyčia.

Ji pastatyta 1862–1863 metais parapijiečių lėšomis. 1933-aisiais buvo atnaujinta.

Šateikių (Plungės rajonas) Švento Morkaus Evangelisto bažnyčia.

Pastatė grafas Plateris 1875 metais. Bažnyčia yra gotikinio stiliaus ir laikoma viena gražiausių Lietuvoje.

Šiaulėnų (Radviliškio rajonas) Šventos Onos bažnyčia.

Pastatyta 1859 metais. Fundatorius – Jonas Šemeta. Pastatas romaniškojo stiliaus, trijų navų, su dviem bokštais.

Taujėnų (Ukmergės rajonas) Šventojo Kryžiaus išaukštinimo bažnyčia.

Statyta Karolio ir Konstantino Radvilų 1858 metais. Pastatas atspindi graikų dorėnų stilių.

Ubiškės (Telšių rajonas) Šventųjų Angelų Sargų bažnyčia.

Statyta 1784 metais Kasparo Šliakausko. Nuo 1875-ųjų turi parapijos teises.

Vainuto (Šilutės rajonas) Švento Jono Krikštytojo bažnyčia.

Statyta 1606 metais, o 1869-aisiais perstatyta.

Viekšnių (Mažeikių rajonas) Švento Jono Krikštytojo bažnyčia.

Baigta statyti 1854 metais. Vyskupas Motiejus Valančius ją pakonsekravo 1853 metais prieš visiškai užbaigiant statybas. Pastatas kryžiaus formos.

Vidiškių (Ukmergės rajonas) Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia.

Pastatyta 1856 metais. Tuo pačiu laiku vyskupas Motiejus Valančius ją pašventino.

Viešvėnų (Telšių rajonas) Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia.

Pstatyta 1758 metais.

Zarasų miesto mūrinė bažnyčia.

Baigta statyti 1862 metais. Vyskupas Motiejus Valančius buvo labai nepatenkintas jos statyba, mat darbas atliktas labai nekokybiškai ir greitai prisireikė pastato lauko ir vidaus remonto.

Žygaičių (Tauragės rajonas) Šventųjų Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia.

Pastatyta 1863 metais. Prie jos ilgą laiką veikė mokykla.

Pateikti enciklopediniai duomenys.
Nuotraukos iš Vyskupo Motiejaus Valančiaus draugijos archyvo, 2001