Liauda–Liaudinskas Jokūbas

Gimė 1904 metų balandžio 30 dieną Bubelių kaime, Kretingos apskrityje.

Mirė 1942 metų sausio 20 dieną Sverdlovsko srityje, Urale.

Poetas, tremtinys.

Jokūbas Liauda-Liaudinskas
 Jokūbas Liauda–Liaudinskas [1]

Liepojoje 1916 m. baigė lietuvių-lenkų pradžios mokyklą ir pradėjo lankyti gimnaziją [1]. 1920 m. Lietuvoje stojo savanoriu į I husarų pulką. Iki 1924 m. tarnavo pulko raštinėje ir mokėsi suaugusių gimnazijoje. Tarp 1924-1927 m. lankė karo mokyklą, 1930 m. baigė aukštesniąją policijos mokyklą [2], buvo paskirtas jos inspektoriumi [1]. Ilgesnį laiką buvo pasienio policijos baro viršininku Alytuje (1936 m.), Ukmergėje (1937 m.), Vilniuje (1940 m.). Nuo 1932 m. studijavo Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete literatūrą, istoriją ir filosofiją, kartu tarnaudamas ir policijos mokykloje inspektoriumi [2].

Savo poeziją J. Liauda pradėjo spausdinti 1931 m. „Pjūvyje“. Paskiau daugiausia poezijos yra spausdinęs „Naujoj Romuvoj“. Buvo pamėgęs istorines temas ir soneto formą. Iš sonetų sudėstė poemą apie Kęstutį – „Amžinojo karžygio metraštis“. Jo poezijos rinkinys „Sonetai“ išleistas 1932 m. J. Liauda savo kūryboje, naudodamas simbolinę išraišką, stengėsi būti originalus, ieškojo neįprastų frazių [2]. Parašė istorinį ciklą „Pasaka“ – 18 sonetų apie Vilmantį [1].

Bolševikai J. Liaudą 1940 m. suėmė, išvežė į Minsko kalėjimą, paskiau ištrėmė į Sibirą. Ten Sverdlovsko srityje, Urale, jis ir mirė [2].

Bibliografija:

  1. Liauda (Liaudinskas) Jokūbas. Iš Lietuvių enciklopedija. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1958, t. 14, p. 501.
  2. NAUJOKAITIS, Pranas. Lietuvių literatūros istorija [1928-1944]. Čikaga: JAV LB Kultūros taryba, 1976, t. 3, p. 108.

Parengė Birutė Naujokaitienė, 2008