Čerskis Stanislovas

(CZERSKI STANISŁAW)

Gimė 1777 metais spalio 10 dieną Latgaloje (Latvija).

Mirė 1833 metais balandžio 30 (kitur – 17, 29) dieną Varniuose.

Kunigas kanauninkas, mokytojas, dailininkas grafikas, pirmųjų Lietuvos žemėlapių su lietuviškais užrašais autorius, vertėjas.

Mokėsi Polocko jėzuitų kolegijoje. Nuo 1794 m. vienuolis jėzuitas [1]. 1801 m. gavo teologijos magistro laipsnį, 1821 m. – teologijos daktaro laipsnį Krokuvoje [4].

1800-1801 m. buvo Vitebsko jėzuitų kolegijos vokiečių kalbos mokytojas, 1801-1810 m. jėzuitų kolegijų Mogiliove, Polocke, Oršoje (Baltarusija) mokytojas [4]. 1807 m. įšventintas kunigu. 1811 m. paliko vienuoliją [2]. 1811 m. Vilniaus universitete išlaikęs specialius mokytojo egzaminus, dirbo Vilniaus gimnazijos mokytoju. 1815 m. profesorius Groddekas pakvietė būti komisijos nariu, ruošiant klasikinius mokyklinius vadovėlius [4]. Buvo Brastos (Bresto, Baltarusija) (apie 1814), Varnių (1821) kanauninkas [2]. Mokslo studijų reikalais 1819-1821 m. Vilniaus universiteto pasiųstas į užsienį, lankėsi Paryžiuje, Vokietijoje, Anglijoje, Italijoje [2, 3]. Nuo 1823 m. (kitur – nuo 1825 m.) buvo Salantų klebonas, čia įsteigė medžio raižyklą savo paties parašytų knygų iliustracijoms, žemėlapiams, religiniams paveikslėliams rengti [1, 2, 4, 6]. Gerai pramoko žemaitiškai ir susibičiuliavo su Švėkšnos lietuvių veikėju Jurgiu Plateriu (Pliateriu). 1825 m. buvo Žemaičių vyskupijos atstovas Petrapilio dvasinėje akademijoje [4].

1831 m. sukilimo dalyvis; buvo suimtas ir išvežtas į Vilnių, apkaltintas mokęs sukilėlius gaminti paraką [2, 4]. Paleistas iki mirties gyveno Varniuose [4].

Rašė lenkiškai ir lotyniškai. Išvertė į lenkų kalbą Fedro pasakėčių (Bayki Fedra ksiąg pięc, 1810 m.), į lotynų kalbą G. Deržavino odę „Dievas“ [1]. Išraižė iš vario 1550 metų Vilniaus planą (1822, pagal G. Brauno atlasą), 2 vinjetes (Lotynų lenkų kalbos žodynas 2 t. 1825) [2]. Išleido „Žemaičių vyskupijos aprašymą“ („Opis zmudzkiej diecezji, 1830), kuriame sudėjo savo paties raižykloje parengtus Žemaičių vyskupijos, Skuodo dekanato, Salantų parapijos žemėlapius, kuriuose vietovardžiai, ypač upėvardžiai, nurodomi beveik nesulenkinti, 1831 m. išleido 22 religinius paveikslėlius, kurių dauguma su lietuviškais tekstais [2, 5], sudarė lotynų-lenkų kalbų žodyną, rašė leksikografijos klausimais [1]. Mokykloms buvo paruošęs, bet neišspausdino, Horacijaus lotyniškus tekstus su savo lenkišku vertimu ir graikų kalbos etimologiją [4].

Palaidotas senosiose Varnių kapinėse [4].

Bibliografija:

  1. Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 98. 9986-513-95-2.
  2. GASIŪNAS, Vladas. Čerskis Stanislovas (lenk. Stanisław Czerski). Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 2003, t. 4, p. 320.ISBN 5-420-01522-6.
  3. Stanislovas Čerskis. Iš Vikipedija: laisvoji enciklopedija [interaktyvus]. [b. v.]: [b. l.], [b. m.]. Atnaujinta 2008 lapkričio 26 d.] [žiūrėta 2009 m. balandžio 21 d.]. Prieiga per internetą: <http://lt.wikipedia.org/wiki/Stanislovas_Čerskis>.
  4. Čerskis Stanislovas. Iš Žemaičių vyskupystės muziejus [interaktyvus]. Varniai: [b. l.], [b. m.] [žiūrėta 2009 m. balandžio 21 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.varniai-museum.lt/index.php?mid=11&art=19&langID=1>.
  5. GIRKUS, Romualdas. Pirmieji lietuviški etnografiniai žemėlapiai. Iš Žiemgala: istorijos ir kultūros žurnalas, 2004, sausis [interaktyvus]. Kaunas: Žiemgalos leidykla, [b. m.] [žiūrėta 2009 m. balandžio 21 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.ziemgala.lt/z/2004_01_05.html>.
  6. Nuo Skilandžių iki Salantų [interaktyvus]. Iš Salantų kultūros centras. Salantai: Salantų Kultūros Centras, 2007 [žiūrėta 2009 m. balandžio 22 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.skcentras.projektas.lt/Istorija/Istorija.html>.

Parengė Erika Kazlauskienė, 2005; Lina Buikienė, 2009