Daugintis Rimantas

Gimė 1944 m. gegužės 21 d. Baubliuose, Kartenos valsčiuje.

Mirė 1990 m. gegužės 19 d. Budapešte, palaidotas Vilniaus Rasų kapinėse.

Skulptorius.

Rimantas Daugintis
Rimantas Daugintis [5]

Tėvas – Vytautas Vitalis Daugintis (1922–1949), siuvėjas, nuo 1948 m. – Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanas, slapyvardis – Bagūnas. Motina – Domicėlė Daugintienė (Balsevičiūtė, g. 1923), 1948 m. 25-eriems metams ištremta į Vorkutą, sugrįžta 1955 m. Rimantas Daugintis augo motinos sesers Pelagėjos Prūckienės ir Vlado Prūckaus šeimoje Triušelių k., Klaipėdos r. [1].

1951–1955 m. mokėsi Triušelių k. pradžios mokykloje. 1955–1958 m. lankė Slengių septynmetę mokyklą Klaipėdos r. 1958 m. apsigyveno Šilutėje su motina. Lankė Šilutės 1-osios vid. mokyklos 8 klasę. Grojo klarnetu mokyklos orkestre. 1959 m. įstojo į Šilutės muzikos mokyklą. 1960–1965 m. studijavo Telšių dailės technikume. Grojo klarnetu technikumo orkestre, mokėsi skambinti fortepijonu.

1968 m. vedė Daivą Aureliją Juodytę, Dailės instituto Keramikos faulteto studentę. Sūnus Marius (1968) ir duktė Ilzė Kortyna (1976) [1].

1965–1971 m. studijavo Lietuvos dailės institute. 1968–1977 m. dėstė Vilniaus dailės mokykloje. Nuo 1971 m. dalyvavo parodose. Reikšmingiausia kūrybos dalis – smulkioji skulptūra („Rytas“, 1974; „Kristoforas prie Vilnelės“, 1985; „Birželio rauda“, „Gulago madona“, „Europos pagrobimas“, 1989). Sukūrė monumentalių dekoratyvių skulptūrų („Barnabas išeina į jūrą,“ 1977; „Naktigonė“, 1982; „Versmė“, 1982; „Lakštingala“, 1985), portretų („Spaustuvininkas Per. Skorina“, 1974), medalių (K. Donelaičio, Maironio, Vaižganto, A. Gudaičio, 1984–1987), memorialinių lentų, interjero kompozicijų („Pegasas“ kavinėje „Literatų svetainė“ Vilniuje, 1985). Skulptūras kūrė iš medžio, terakotos, bronzos, daugiausia – individualia galvanoplastikos technika. Kūriniai ekspresyvūs, juose derinama ironija, groteskas ir lyrizmas [2].

1990 m. gegužės 9 d. susidegino prie SSRS–Vengrijos sienos, protestuodamas prieš sovietinio režimo politiką Lietuvoje [2]. Mirė Budapešto (Vengrija) ligoninėje [3].

Nidos menininkai kartu su broliais pranciškonais, oficialiai gavę leidimą, Parnidžio kopos šlaite, netoli saulės laikrodžio, pastatė kelių metrų aukščio jūros išmestų rąstų kryžių R. Dauginčio atminimui [5].

2007 m. rugpjūčio 5 d. prie Baublių pagrindinės mokyklos atidengta 2,70 m aukščio trijų Karelijos ir Suomijos akmens rūšių skulptūra Rimantui Dauginčiui atminti – lizde giedantis žmogus. Tai baubliškio, Vilniaus dailės akademijos studento, Juozo Paulausko diplominis darbas [3].

Surengtos jo darbų pomirtinės parodos: Vilniuje (1991–1992, 2003), Kretingoje ir Mažeikiuose (abi 2000) [2].

Bibliografija:

  1. DAUGINTIENĖ, Daiva Aurelija; ZOVIENĖ, Danutė. Rimantas Daugintis 1944–1990. Vilnius: Artseria, [2007], p. 83-96.
  2. INDRIULAITIS, Aleksandras. Daugintis Rimantas. Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 2003, t. 4, p. 522. ISBN 5-420-01522-6.
  3. SIMAITYTĖ, Dovilė. Diplominį darbą paskyrė Rimantui Dauginčiui atminti. Pajūrio naujienos, priedas „Kaimo bendruomenėse“, 2007, rugpjūčio 7, p. 6.
  4. LUKAS, Dainoras. Išnykę liepsnose: spėjama, kad susideginimą kaip politinio protesto formą pasirinko keliolika lietuvių. Kauno diena,  2004, gegužės 15, p. 1, 9.
  5. NIKITENKA, Denisas. Nidoje paaugo kryžių kalnas. Lietuvos žinios, 2013, spalio 12, p. 4.

Parengė Erika Kazlauskienė, 2005; redagavo Jolanta Klietkutė, 2013