Bibliotekos darbo laikas I–IV (9:00–18:00), V (10:00–17:45), VI (9:00–12:00; 12:30–16:00),
VII (NEDIRBA). Paskutinė mėnesio darbo diena – švaros diena.

Pasirinkite kalbą

SFbBox by enter-logic-seo.gr

Dirvelė Antanas Sukurta: 2012 12 13 Atnaujinta: 2015 10 08

(TĖVAS AUGUSTINAS DIRVELĖ OFM)

Gimė 1901 metų balandžio 3 dieną Juodupėnų kaime, Slavikų valsčiuje.

Mirė 1948 metais Irkutske.

Kunigas, pranciškonas,  provincijolas, bažnyčios veikėjas, švietėjas, Kretingos rajono Garbės pilietis, politinis kalinys.


Antanas Dirvelė
(tėvas Augustinas Dirvelė OFM) [4]

Gimė valstiečių šeimoje, krikšto metu gavo Antano vardą [6].

1918 metais pradėjo mokytis Jurbarko keturmetėje „Saulės“ progimnazijoje. 1921 m. rugsėjo 10 d.  įstojo į Pranciškonų vienuolyną Kretingoje, gavo Augustino vardą. 1923-aisais stojo į Kauno kunigų seminariją, kurios vadovybė, pastebėjusi jo gabumus, 1924 m. išsiuntė mokytis į Silezijos (Vokietija) pranciškonų seminariją. 1925 m. rugsėjo 14 d. priėmė amžinus vienuolio įžadus. Baigęs Vroclavo pranciškonų kunigų seminariją, 1928 m. liepos 15 d. kardinolo Bertrand įšventintas į kunigus [6].

Grįžęs į Lietuvą tėvas Augustinas Dirvelė apsigyveno Žaliakalnyje Kaune [3], 1929 m. buvo „Šv. Pranciškaus varpelio“ redaktoriumi [5, 7], o nuo 1930 metų pradžios veikė Kretingoje [5].

1930 m. buvo išsiųstas misionieriumi į JAV, kur lankė išeivijos lietuvių parapijas, sakė pamokslus, rinko lėšas būsimos Pranciškonų gimnazijos statybai [6].

Grįžęs į Lietuvą, 1931 m. lapkričio 19 d. paskirtas Kretingos pranciškonų vienuolyno gvardijonu, važinėjo po Lietuvą su misijomis ir pamokslais. 1932 m. kovo 12–20 d. vedė rekolekcijas Kauno katedroje. Jo dvasingi pamokslai sutraukdavo minias žmonių [6].

1930–1934 m. dvasininkas leido religinio turinio savaitraštį „Sansum Corda“, 1934–1940 m. – „Misijų metraštį“. 1934 m. vėl paskirtas žurnalo „Šv. Pranciškaus varpelis“ redaktoriumi. 1936 m. šio leidinio pavadinimą Augustinas Dirvelė pakeitė į „Pranciškonų pasaulis“ ir redagavo jį iki leidimo pabaigos (1940 m.) [2].

1932 m. Kretingoje inicijavo berniukų gimnazijos rūmų prie vienuolyno statybą, pats vyko pas popiežių Pijų XI ieškodamas palaikymo steigiant vienuolyno mokymo įstaigą. 1932–1939 m. buvo gimnazijos rektoriumi [6].

1936 m. įkūrė Švč. Mergelės Marijos nepaliaujamos pagalbos šv. Pranciškaus seserų kongregaciją [3].

1936–1939 m. išrinktas Lietuvos pranciškonų provincijolu. Tėvas Augustinas Dirvelė visoje Lietuvoje garsėjo pamokslais, šelpė vargstančius, organizavo labdarą. Jo šelpiami keliasdešimt mokinių gavo išsilavinimą [1].

1939 m. rugsėjį paskirtas Pajūrio (Šilalės raj.) konvento vikaru. 1940 m., sovietų valdžiai nacionalizavus Pajūrio vienuolyno pastatus, sugrįžo į Kretingą. Vienuolyne neradęs vienuolių, spėjusių pasitraukti į Vokietiją, trauktis nusprendė ir jis su dar vienu pranciškonu broliu Liucijumi Martušiu (Stanislovu Martušiu). 1940 m. liepos 12 d. abu sulaikyti mėginant pereiti TSRS–Vokietijos sieną [6]. Įkalintas šv. Antano namelio rūsyje, vėliau pervežtas į Kauno sunkiųjų darbų kalėjimą. 1941 m. balandžio 1 d., kartu su kitais Kauno kalėjimo kaliniais, patalpintas į Stolypino vagono geležinį narvą ir išvežtas į Maskvą, į kalinių persiuntimo kalėjimą. Iš Maskvos, po dviejų savaičių kelionės traukiniu, atvyko į naujai statomo geležinkelio Kotlas–Vorkuta Pečioros stotį. Iš ten, nakties metu, apsaugos su šunimis lydimi, šviesinėmis raketomis apšviečiant kelią, pėsti keliavo iki Kasju upės, kur pradėtuose įrenginėti mediniuose barakuose ir palapinėse buvo skirta gyventi ir dirbti  [6].

Tolesnis A. Dirvelės likimas nežinomas. Vienų liudininkų teigimu jis bandė pabėgti iš Vorkutos lagerio ir 1948 m. enkavedistų buvo nušautas. Kiti teigia, jog 1947 m. Antanui Dirvelei pavyko pabėgti, bet po metų Sibire jis rastas ir nušautas. Duomenys sutampa tik dėl mirties datos – 1948 m. [1].

A. Skaisgiris iš savo tėvo J. Skaisgirio, kalėjusio iki 1943 m. Komijos lageriuose, pasakojimų prisimena, kad 1941 m. A. Dirvelė nusprendė pabėgti po to, kai jam sapne apsireiškė Švč. Mergelė Marija, ir tai jis suprato kaip pranašišką sapną, pradėjo džiovinti duoną ir kaupti maisto atsargas pabėgimui. Tačiau daugiau apie A. Dirvelės likimą J. Skaisgiris nieko negirdėjęs. Apie jį neteko skaityti ir buvusių Komijos lagerių kalinių atsiminimuose [6].

Lietuvos KGB archyvuose jokios medžiagos apie A. Dirvelę neišliko, matyt, jis buvo ištremtas be teismo nuosprendžio [6].

 Bibliografija:

  1. JUŠKAITIS, Jonas. Dar apie tėvą Augustiną. XXI amžius, 1996, rugpjūčio 23, p. 5.
  2. JUŠKAITIS, Jonas. Leninas ir pranciškonai. XXI amžius, 1991, Nr. 14.
  3. Dirvelė Antanas. Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, t. 4, p. 805. ISBN 5-420-01522-6.
  4. ALEKNAVIČIUS, Bernardas. Zanavykų pramintu taku. Švyturys, 1994, liepos 13, p. 2.
  5. Lietuvoj. Šv. Pranciškaus varpelis, 1929, Nr. 11–12, p. 366.
  6. BENIUŠIS, Romualdas. Kunigo Antano Dirvelės gyvenimas ir jo Golgota. Pajūrio naujienos, 2015, rugsėjo 18, priedas „Mūsų žmonės“, Nr. 8 (94), p. 11-12.
  7. Brangus, skaitytojau. Šv. Pranciškaus varpelis. 1929, Nr. 1, p. 2-3.

Parengė Erika Kazlauskienė, 2005; Jolanta Klietkutė, 2015


Renginiai

Turite klausimų?

Darbuotojams

El. paštas

Replica shoes