Eitutavičius (Eitutis) Kazimieras

Gimė 1833 metais kovo 2 dieną (vasario 18 dieną) Vilkaičių kaime, Žlibinų apylinkėje, Plungės rajone.

Mirė 1906 metais Vorodzkove, Mogiliovo srityje, Baltarusijoje.

Kunigas, poetas, knygnešys.

Kilęs iš valstiečių. Mokėsi Telšių apskrities mokykloje ir Varnių kunigų seminarijoje, kurią baigė 1865 metais. Kunigu įšventintas 1868 metais. Aktyviai įsitraukė į vyskupo Motiejaus Valančiaus 1867 metais suburtos slaptos knygnešių organizacijos veiklą. Lietuvišką spaudą imdavo iš Prano Šimavičiaus. 1869 metais paskirtas vikaru į Darbėnus (Kretingos rajonas). Čia dar aktyviau įsitraukė į lietuviškos spaudos platinimo veiklą. Knygų ryšuliams gabenti per sieną samdydavo Tauragės kontrabandininkus, kurie vėliau, spėjama, nepatenkinti uždarbiu galėjo įskųsti Eitutavičių Kazimierą žandarams. Prasidėjus Motiejaus Valančiaus įkurtos spaudos platinimo draugijos narių areštams, 1870 metų gruodžio 31 dieną  Eitutavičius Kazimieras suimtas, nuvežtas į Vilniaus kalėjimą. Įtrauktas į A. Brundzos ir kitų lietuviškos spaudos platintojų bylą Lietuvoje. Tardomas laikėsi tvirtai ir nieko neišdavė. 1871 metais balandžio 11 dieną nubaustas tremtimi į Viatkos guberniją. Po kiek laiko perkeltas į Vologdos guberniją, kur 1889 metais buvo paskirtas klebonu. 1896 metais perkeltas į Vorodzkovą (Mogiliovo gubernija). Būdamas tremtyje rašė eilėraščius. Kūryba neišlikusi. Laikomas dainos „Nepaimti Dievo cūdai“ autoriumi. Į Lietuvą nebegrįžo [1].

Bibliografija:

  1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; ir MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864 – 1904. Vilnius:  Diemedis, 2004, p. 123. ISBN 9986-23-117-5.

Parengė Erika Kazlauskienė, 2005