Mikutis Justinas

Gimė 1922 metais balandžio 27 dieną Šateikių – Rūdaičių kaime, Platelių valsčiuje, Kretingos apskrityje.

Mirė 1988 metais birželio 27 dieną Vilniuje.

Mąstytojas.

Mokėsi Kretingos pranciškonų gimnazijoje, nuo 1942 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete. Mokytojavo. 1945–aisiais suimtas ir iki 1956 m.  kalintas Uchtos, Vorkutos lageriuose. Grįžęs į Vilnių, dirbo gamykloje vertėju, liftininku, pozuotoju Dailės institute. Justino Mikučio mąstymas – intuityvus, nesuvaldomu srautu plūstantis, persmelktas krikščioniškos pasaulėjautos, kuri lėmė jo meno vertinimo kriterijus. Yra palikęs eseistinio pobūdžio užrašų apie literatūrą, meną, dvasinę kultūrą. Leidiniuose „Poezijos pavasaris“, „Veidai“, „Pergalė“, „literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnuose“ ir kt. skelbtuose jo tekstuose interpretuojama V. Mačernio, A. Mickevičiaus, J. Slovackio, F. Dostojevskio, M. Lermontovo ir kt. rašytojų kūryba [1].

Bibliografija:

  1. GLINSKIS, Rimantas. Mikutis Justinas. Iš Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 332-333. ISBN 9986-513-95-2.

Parengė Erika Kazlauskienė, 2005