Kalenda Petras

Gimė 1904 metų gruodžio 30 dieną Šatraminių kaime, Mosėdžio valsčiuje, Kretingos apskrityje.

Mirė 1986 metais Salantuose.

Liaudies menininkas, medžio drožėjas, skulptorius.

Baigęs Mosėdžio pradžios mokyklą, talkino savo tėvui – staliui [1].

Kurti Petras Kalenda pradėjo piemenaudamas. Pradžioje kurdavo raštuotas lazdeles, pypkes, laivelius, o vėliau – drožė kaukes, pasigamino medinį dviratį, įvairių muzikos instrumentų, namų apyvokos daiktų [2].

Puikiai sekėsi liaudies papročių inscenizavimas. Žavėjosi lėlių teatru. Pats ėmė kurti teatro personažus – pradėjo nuo gyvulių, žvėrių, paukščių, galiausiai drožė žmoniškuosius personažus: davatkas, girtuoklius, ubagaus ir kita. Petras Kalenda statė savo lėlių teatro spektaklius. Juose vaizduodavo žmonių silpnybes, ypač akcentavo girtuoklystės ydą, mat buvo vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdžio šalininkas.

Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu Petrui Kalendai puikiai sekėsi bareljefinė skulptūra. Yra nemaža sukūręs ir taikomojo pobūdžio darbų: ypač gražios ir vertintinos jo išdrožinėtos lazdos [3].

Vėlesnėse skulptūrose jis pradėjo fiksuoti žmones judančius, o ne statiškus, stengėsi perteikti personažų jausminį pasaulį. Jau nuo 1930 m. tautodailininko kūriniai buvo eksponuojami įvairiose liaudies meno parodose: Kaune, Šiauliuose ir kitur [3].

Žymiausios Petro Kalendos skulptūros: „Palangos Juzė“, „Žemaičių vestuvės“, „Neringa ir Naglis“, „Malkų nešėjas“, „Čičinskas“, „Žemaitė“ ir daugelis kitų.

Bibliografija:

  1. Lietuvių enciklopedija. Bostonas: Lietuvių enciklopedijų leidykla, 1969, t. 36, p. 284.
  2. ŠERNAS, Pranciškus. Įveiktos aukštumos. Klaipėda, 1997, gruodžio 12, p. 14.
  3. ŠERNAS, Pranciškus. „Kūryba man – kaip motina“. Švyturys, 1995, kovo 11, p. 6.

Parengė Erika Kazlauskienė, 2005