Dibisteris Antanas

Gimė 1904 metų birželio 12 dieną Gribžėnuose, Klaipėdos rajone.

Mirė 1941 metų birželio 24/25 dieną Rainiuose, Telšių rajonas. Palaidotas Telšių kapinėse.

Pedagogas, šaulys, atsargos karininkas, visuomenės veikėjas, Rainių kankinys.

Užaugo gausioje ūkininko Juozo Dibisterio šeimoje, kuri save kildina iš 1812 m. Lietuvoje pasilikusio Napoleono kariuomenės kario. Mokėsi Kvietinių pradinėje mokykloje, Kretingos progimnazijoje.

Studijavo Telšių mokytojų seminarijoje, 1928 m. rudenį įsidarbino Alsėdžių (Plungės rajonas) pradinėje mokykloje mokytoju. 1929 m. baigęs seminariją įgijo pradinių klasių mokytojo cenzą [1]. Įsijungė į visuomeninį gyvenimą, 1930 m. buvo išrinktas Vytauto Didžiojo 500-ųjų mirties metinių minėjimo komiteto Alsėdžių skyriaus valdybos pirmininku, 1930 m. gegužės 11 d. organizavo miestelyje visų valsčiaus mokyklų moksleivių sporto ir dainų šventę [2]. Vėliau mokytojavo Virkšų (Plungės rajonas) pradinėje mokykloje, pusantrų metų tarnavo Lietuvos kariuomenėje, baigė kariūnų aspirantų kursus ir gavo atsargos leitenanto laipsnį. Grįžęs iš kariuomenės, buvo paskirtas į Kartenos pradinę mokyklą, kurioje nuo 1933 m. rugsėjo 1 d. dirbo vedėju, organizavo valsčiaus mokytojų konferencijas [1]. Dalyvavo visuomeninėje veikloje, režisavo suaugusiųjų saviveiklos vakarus, organizavo kultūros renginius [3]. Vadovavo Kartenos šaulių būriui [4], 1935 m. paskirtas lietuvių tautinio jaunimo „Jaunoji Lietuva“ sąjungos Kartenos apylinkės vadu, dalyvavo valsčiaus tautininkų veikloje [5]. Po 1940 metų birželio įvykių atleistas nuo pareigų [6]. Bolševikų suimtas 1940 m. liepos 13 d. po namų kratos, kurios metu nieko kompromituojančio nerasta. Manoma, jog kažkas Iš Antano Dibisterio pažįstamų jį paskundė [7]. Kalintas Kretingoje, nuo 1941 m. vasario 20 d. – Telšių kalėjime. Sovietų aktyvistų ir raudonarmiečių nukankintas 1941 m. birželio 24–25 d. naktį Rainių miškelyje netoli Telšių [6]. Jo garbei 1990 m. lapkričio 14 d. Antano Dibisterio vardu pavadintas Kartenos šaulių būrys [8], Kartenos mokyklos muziejuje įrengta memorialinė ekspozicija.

Bibliografija:

  1. BUTKUVIENĖ, Bronė, KANARSKAS, Julius. Rainių kankinys Antanas Dibisteris. 2003. Kretingos muziejaus mokslinis archyvas, f. 3, b. 81.
  2. Įspūdžiai iš Alsėdžių sporto bei dainų šventės. Karys, 1930, nr. 22, p. 441.
  3. VILUCKAS, Juozapas Antanas. Kas jį pažinojo, niekada nepamirš: mokytojui Antanui Dibisteriui atminti. Švyturys, 1994, gegužės 25, nr. 42, p. 2.
  4. Šauliškumas, tautiškumas ir Lietuvos nepriklausomybė. Sudarė Algimantas Liekis. Vilnius: Lietuvos mokslas, 1993, p. 144.
  5. Lietuviai tautininkai – komunistų kankiniai. Chicago, 1988, p. 40.
    Lietuvos gyventojų genocidas: 1939-1941. 2-asis leid. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, 1999, t. 1, p. 234. ISBN 9986-757-28-2.
  6. Žemaičių kankiniai: Rainių miškelio tragedija 1941.VI.24-25. Vilnius: Lietuvos knygos draugija, 1991, p. 46-47.
  7. VILUCKAS, Juozapas Antanas. Mokytojas Antanas Dibisteris. Švyturys, 1990, gruodžio 15, nr. 101, p. 2.

Parengė Erika Kazlauskienė, 2005; Julius Kanarskas, 2006