Jucys Adolfas

Gimė 1904 metais rugsėjo 12 dieną Klausgalvų Medsėdžių kaime, Salantų valsčiuje, Kretingos apskrityje.

Mirė 1974 metais vasario 4 dieną Vilniuje, palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Fizikos teoretikas, fizikas-matematikas, mokslų daktaras (1951), Lietuvos Mokslų akademijos narys (1953), daugiaelektronių atomų teorijos kūrėjas, šiuolaikinės teorinės fizikos Lietuvoje pradininkas [2].


Adolfas Jucys [3, p. 221.]

1912 metais pradėjo mokytis Salantų liaudies parapinėje mokykloje. 1922 metais įstojo į Kretingos progimnazijos trečiąją klasę. 1926 metais baigė Plungės gimnaziją. 1927-aisias įstojo į Lietuvos universitetą Kaune, kurį baigė 1931 metais parašęs novatorišką diplominį darbą „Triodinė lemputė“ [1].

Pradėjo dirbti fizikos katedros laborantu. 1938 metais tapo vyriausiuoju asistentu. Teorinės fizikos srityje žinias gilino Anglijoje. 1941 metais Vilniaus universitete apgynė disertaciją, gavo docento laipsnį, paskirtas teorinės fizikos katedros vedėju [2]. 1951 metais apsigynė fizikos-matematikos mokslų daktaro disertaciją. 1953-aisias patvirtintas profesoriaus mokslinis vardas. Toliau profesoriavo Lietuvos universitetuose, bendradarbiavo Lietuvos ir užsienio spaudoje, buvo įvairių draugijų ir komisijų narys [1].

Adolfas Jucys išplėtojo patikslintus atomo teorijos metodus, grafinį atominių dydžių vaizdavimo būdą, pasiūlė daugiakonfigūracines lygtis. Jo moksliniai darbai, straipsniai plačiai naudoti, cituoti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Profesorius skaitė paskaitas tarptautinėse mokyklose Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Italijoje ir kitur [3].

Profesorius Adolfas Jucys įkūrė Vilniaus teoretikų mokyklą, vadovavo daugiau nei 50 mokslo kandidatų, daug prisidėjo prie aukštųjų mokyklų atkūrimo, svarbiausių fizikos ir kitų mokslų krypčių formavimo Lietuvoje. Jo iniciatyva buvo įkurtas Fizikos ir matematikos institutas, iš kurio kilo visi dabartiniai fizikos institutai. Adolfo Jucio rūpesčiu Lietuvoje įkurtas pirmasis Skaičiavimo centras, įsteigtas „Lietuvos fizikos rinkinys“.

Adolfas Jucys domėjosi lietuvių kalba, krašto istorija, papročiais. Laisvalaikiu studijuodavo senas bažnytines knygas, domėjosi savo kilme, rado vertingos informacijos apie Motiejų Valančių, talkino kuriant vyskupo gimtinės muziejų Nasrėnuose. Profesorius savo kraštotyros studijų straipsnius spausdindavo regioninėje žemaitijos spaudoje. Nemaža jo parašyta kalbinių straipsnių – domėtasi vietovardžių, fizikos terminų problematika. Adolfas Jucys kūrė eiles, buvo aktyvus Plungiškių draugijos prezidentas [1].

Bibliografija:

  1. KARAZIJA, Romualdas. Žalias teorijos medis. Vilnius: Inforastas, 2003. ISBN 9955-9578-8-3.
  2. KARAZIJA, Romualdas. Jucys Adolfas. Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005, t. 8, p. 749. ISBN 5-420-01574-9.
  3. Akademikas Adolfas Jucys. Vilnius: Personalinės įmonės „Lietuvos mokslas“ redakcija, 2004, 400 p. ISBN 9986-795-27-3.

Parengė Erika Kazlauskienė, 2005