Jocas Stanislovas

(TĖVAS LEONAS JOCAS OFM)

Gimė 1899 m. vasario 25 d. (kovo 9 d.) Timinskinėje, Šiaulių r.
Mirė 1967 m. vasario 28 d. Plateliuose, Plungės r.

Kunigas, vienuolis pranciškonas, visuomenės veikėjas, politinis kalinys.

Jocas Stanislovas KM-IF7493
T. Leonas Jocas, O.F.M. [8]

Mokėsi Kuršėnų mokykloje. 1915 m. buvo evakuotas į Rusiją, baigė Voronežo realinę progimnaziją. Persikėlęs į Odesą, mokėsi matininkų mokykloje.

1918 m. grįžo į Lietuvą ir įstojo į Kauno kunigų seminariją, mokėsi Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultete.

Kunigu įšventintas 1925 m. birželio 14 d. [1]. Paskirtas Šaukėnų, 1928 m. – Kvėdarnos, 1930 m. – Salantų vikaru [2]. Per pusę metų Salantų parapijoje įkūrė šv. Vincento Pauliečio draugiją, vaikų Angelo Sargo būrį, išplėtė pavasarininkų kuopos veiklą [3], aktyviai įsijungė į lietuvių katalikų jaunimo „Pavasaris“ federacijos veikla, buvo renkamas pavasarininkų Kretingos rajono valdybos pirmininku, organizavo aukų Katalikų universitetui rinkliavą, katalikiškos spaudos platinimą ir prenumeratą, žemės ūkio kursus jaunimui [4]. 1931 m. paskirtas Aleksandrijos parapijos klebonu [2].

1934 m. įstojo į Kretingos pranciškonų vienuolyną, 1935-1937 m. – šv. Antano misijų kolegijos ir Pranciškonų ordino gimnazijos prefektas [5]. 1937-1938 m. buvo Kretingos parapijos klebonas, vedė rekolekcijas tretininkams [6].

1940-1943 m. – Varlaukio, 1943-1947 m. – Vilkyškių klebonas.

Pokariu palaikė ryšius su partizanais. Patekęs į NKVD akiratį, nuo 1947 m. gyveno nelegaliai Jono Andriušaičio pavarde, slapstėsi Kaune. Suimtas 1949 m. gegužės 14 d. [7]. SSRS vidaus reikalų ministerijos Ypatingojo pasitarimo rugpjūčio 17 dieną nuteistas 25 metams lagerio. Išvežtas į Oziorlagą, vėliau perkeltas į Angarlagą (abu – Irkutsko sritis, Rusija) [7].

Paleistas 1956 m. gegužės 26 d. 1956-1957 m. buvo Tryškių altaristas, 1957-1965 m. – Žvingių klebonas, nuo 1965 m. – Žemaičių Kalvarijos, nuo 1966 m. – Platelių altaristas. Palaidotas Žemaičių Kalvarijos miestelio senosiose kapinėse.

Bibliografija:

  1. MISIUS, Kazys. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. Iš Salantų bažnyčia: Istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis, t. 15. Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011, p. 86.
  2. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, f. R-181, ap. 6, b. 18, l. 60.
  3. Žemaičių prietelius, 1933, vasario 19, Nr. 7, p. 6.
  4. Žemaičių prietelius, 1931, Nr. 51, p. 7.
  5. Elenchus omnium ecclesiarum et universi cleri provinciae ecclesiasticae Lituanae pro Anno Domini 1937. [b.v.]: [b.l.], [b.m.], p. 190, 193, 259.
  6. Pranciškonų pasaulis, 1937, Nr. 4, p. 126
  7. ŠIDLAUSKAS, Gintaras. SSRS okupacinės valdžios represuotų, sunaikintų Telšių vyskupijos dvasininkų žinynas, 2004, spalio 19 interaktyvus]. Iš Žemaičių vyskupijos muziejus [žiūrėta 2006 m. kovo 6 d.]. [Telšiai]:Žemaičių vyskupijos muziejus, [2004].  Prieiga per internetą: <http://www.varniai-museum.lt/index.php?mid=76>.
  8. Kretingos muziejaus Ikonografijos rinkinys, Nr. KM-IF7493.

 Parengė Julius Kanarskas, 2006; 2016