Grižas Kazys

Gimė 1902 metais Gučiūnų kaime, Rokiškio apskrityje.

Mirė 1927 metų rugsėjo 11 dieną. Palaidotas Kretingos parapijos naujosiose (II senosiose) kapinėse.

Lietuvos kariuomenės kūrėjas-savanoris, šaulys, Kretingos policijos nuovados viršininkas.

Kazys Grizas

Grižas Kazys [3]

Anksti neteko tėvų. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, padedant dėdei, pasitraukė į Rusiją, mokėsi Tulos miesto vidurinėje mokykloje. Į Lietuvą grįžo 1919 m. 1920 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę savanoriu, dalyvavo mūšiuose su bolševikais Daugpilio fronte, bermontininkais – Šiaulių ir Kretingos rajonuose, kovojo Seinų fronte, pateko į lenkų nelaisvę. Pabėgęs sugrįžo į savo karinę dalį, baigė kario savanorio tarnybą.

1922 m. įstojo į Rokiškio policiją eiliniu policininku. Kaip uolus ir pavyzdingas tarnautojas išsiųstas mokytis į Kauno policijos mokyklą, kurią baigė 1923-ųjų pradžioje. Grįžęs į Rokiškį paskirtas nuovados viršininko padėjėju.

1926 m. vedė savo kraštietę Feliciją Žikorytę. 1927 m. rugsėjo 19 d. (jau po K. Grižo žūties) gimė sūnus Vytautas.

1927 m. gegužės 5 d. paskirtas Kretingos apskrities viešosios policijos nuovados viršininku. Dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos veikloje.

Žuvo eidamas tarnybines pareigas: vėlų 1927 m. rugsėjo 10-osios vakarą K. Grižui pareikalavus parodyti dokumentus, sutiktieji atsakė šūviais. Pareigūno žudikai liko nežinomi ir nenubausti.

Lietuvos karių savanorių sąjungos ir Kretingos šaulių kuopos iniciatyva minint Lietuvos kariuomenės įkūrimo 10-ties metų jubiliejų 1928 m. lapkričio 23 d. ant jo kapo atidengtas rausvo granito obeliskas, kurį darė Bajorų sunkiųjų darbų kalėjimo kaliniai. Kapą ir obeliską juosę keturi granitiniai stulpeliai su metalinėmis grandinėmis iki šių dienų neišliko, nes pokario metais šalia atsirado nauji palaidojimai.

1929 m. rugpjūčio 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona K. Grižą po mirties už ypatingus nuopelnus Lietuvai apdovanojo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. Tais pačiais metais K. Grižas po mirties apdovanotas 1928-aisiais įsteigtu Lietuvos kariuomenės kūrėjo-savanorio medaliu.

Bibliografija:

  1. Trimitas, 1928, gruodžio 6, nr. 49, p. 1601.
  2. KANARSKAS, Julius. Vasario 16-oji: grįžimas iš užmaršties. Švyturys, 1990, vasario 16, nr. 19, p. 3.
  3. BENIUŠIS, Romualdas. Žuvęs, saugant kretingiškių ramybę. Pajūrio naujienos, 2014, rugsėjo 19, priedas „Mūsų žmonės“.

Parengė Julius Kanarskas, 2006; Jolanta Klietkutė, 2014