Kirlys Jonas

Gimė 1891 (kitur – 1894) metais sausio 13 dieną Nadiejiškyje, Rokiškio valsčiuje.

Mirė 1985 metais lapkričio 17 dieną Kaune. Palaidotas Marijampolėje.

Pedagogas, spaudos kolekcininkas, kultūros veikėjas.

Jonas Kirlys
Jonas Kirlys [2]

Studijavo Panevėžio mokytojų seminarijoje, Petrogrado mokytojų institute [1].

1911-1914 m. dirbo žurnaluose „Lietuvos žinios“ ir „Lietuvos ūkininkas“, 1916-1917 m. – žurnale „Naujoji Lietuva“, 1919 m. – „Švietimo reikalai“ redakcijoje. 1919-1957 m. mokytojavo [1]. 1928-1932 m. dirbdamas Viekšnių (Mažeikių r.) vidurinėje mokykloje ėmėsi kultūrinio darbo ir mokykloje, ir už jos ribų: skaitė paskaitas, organizavo saviveiklininkų spektaklius, literatūrinius vakarus S. Daukantui, V. Kudirkai, K. Būgai, J. Jablonskiui, knygnešiams paminėti, spaudos parodas, blaivybės popietes. Skaitė paskaitą apie Vilniaus periodinę spaudą nuo 1918 m., leistą lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis, mokykloje surengė literatūrinį vakarą knygnešiui J. Bieliniui pagerbti, suorganizavo lietuvių kalbos ir literatūros kabinetą, kuris garsėjo toli už tuometinės Mažeikių apskrities ribų [2].

Nuo 1909 m. rinko lietuvišką periodinę spaudą, spausdintą spaustuvėje, daugintą šapirografu, rašytą ranka, išleistą legaliai ir pogrindyje bet kurioje šalyje nuo seniausių laikų iki 1932 m., tyrinėjo lietuvių periodikos istoriją [2, 3]. Tam tikslui 1931 m. iš lenkų konsulo Rygoje gavo leidimą nuvykti į Vilnių, kur aplankė senus lietuvių inteligentus, visuomenės veikėjus, buvusius redaktorius ir savo spaudos rinkiniui parvežė vertingos medžiagos [2]. Sukaupė didžiulę kolekciją, su kuria kartu keliaudavo perkeliamas iš vienos mokyklos į kitą. Mokytojaudamas Viekšniuose, 1932 m. Kaune surengė parodą, kurią aplankė ir Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona [3].

Paskirtas Kretingos vidurinės mokyklos direktoriumi [4], 1934 m. mokykloje įkūrė spaudos muziejų, kuriam atidavė dalį savo asmeninio spaudos rinkinio: 1600 pavadinimų atskirų spaudos leidinių numerių ir komplektų [5]. 1934 m. spalio mėn. perkeltas į Žagarę, kurioje dirbo progimnazijos direktoriumi. Buvusio dvaro pirties pastate atidarė spaudos muziejų, kuriame 1935-1940 m. eksponavo apie 8000 laikraščių ir knygų – 3197 pavadinimų lietuvių periodinės spaudos pavyzdžių ir komplektų, o taip pat diagramas, piešinius ir portretus [3]. Perkeliamas dirbti į Veiverių progimnaziją, muziejų 1940 m. pabaigoje uždarė, o 10000 spaudos vienetų padovanojo Kauno valstybinei centrinei bibliotekai [3]. Persikėlęs į Marijampolę mokytojavo, priklausė pogrindinei organizacijai. 1945 m. liepos 18 d. buvo suimtas, tačiau rugpjūčio 29 d. bylą nutraukus paleistas [6]. Vėliau persikėlė į Kauną. 1956 m. respublikiniam pedagogikos muziejui perdavė pusę sunkvežimio per ilgus metus sukauptos medžiagos [3]. Sukauptos periodinių leidinių kolekcijos, rankraščiai, apybraižos, korespondecija, biografinė medžiaga ir kt. taip pat saugomi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Rankraščių skyriuje [7].

Parengė veikalą „Lietuvos periodinė spauda, jos vystymas“ (rankraštis), parašė apybraižą apie Marijampolės J. Jablonskio vidurinę mokyklą („Šimtametė mokykla“, 1967), paskelbė straipsnių spaudos ir mokyklų istorijos klausimais [1].

Bibliografija:

  1. Kirlys Jonas. Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, t. 10, p. 164. ISBN 5-420-01600-1.
  2. Kirlys Jonas. Iš Mažeikių krašto enciklopedija [interaktyvus]. Mažeikiai: Mažeikių krašto enciklopedija, 2009. Atnaujinta 2008 m. gruodžio 6 d. [žiūrėta 2009 m. spalio 27 d.]. Prieiga per internetą: Žagarė. Vilnius: Versmė, 1998, p. 115, 316, 341, 353.
  3. ALEKSANDRAVIČIUS, Juozas. Kretingos mokykla. Švyturys, 1990, nr. 71.
  4. Karys, 1934, nr. 3.
  5. Lietuvos gyventojų genocidas: 1944-1947. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, 2002, t. 2, p. 141. ISBN 9986-55-X.
  6. Kirlys Jonas. Iš Asmenų archyvai: (rankraštyno fondų apžvalgos). Vilnius: [b. l.], 1989, p. 73-75.

Parengė Julius Kanarskas, 2006; Lina Buikienė, 2009