Kontrimas Adolfas

Gimė 1917 m. Kniežų (Knėžų) (kitur – Smeltės [1])  k., Kretingos r.

Mirė 2006 m. Grūšlaukės k., Kretingos r.

Savanoris kūrėjas, šaulys, Vietinės rinktinės karys, ginkluoto pasipriešinimo dalyvis.

Adolfas Kontrimas
Adolfas Kontrimas [10]

Kontrimo Kazimiero jaunesnysis brolis. Užaugo gausioje – 9 vaikų – ūkininko šeimoje [1]. Mokėsi Grūšlaukės (Kretingos r.) pradinėje mokykloje, dirbo tėvų ūkyje (tėvai Kniežų kaime turėjo 29 ha žemės [2]), nuo 17 metų tarnavo pas ūkininkus.

1939 m. pašauktas į Lietuvos kariuomenę, kuri 1940 m. reorganizuota į Raudonosios armijos dalinį. Prasidėjus karui iš armijos pabėgo, grįžo į tėviškę [3]. 1944 m. įstojo į Vietinę rinktinę. Nuo 1945 m. – Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanas [4]. Trys Kontrimų sūnūs – Kazimieras, Adolfas ir Pranas – sudarė „Kardo“ rinktinės Darbėnų (Vizbuto) kuopos branduolį [1]. A. Kontrimo tėvai ir žmona Petronėlė su mažamete dukra Birute 1948 m. ištremti į Tomsko kraštą [5]. Mama ir dukra mirė tremtyje, tėvas ir žmona sugrįžo 1958 m.

Visą 1949 m. žiemą slapstėsi Grūšlaukėje, Baužiams priklausiusiame name įrengtame bunkeryje, kurį iškasti padėjo Adolfo brolis Antanas. Kur konkrečiai slapstosi vyras, tada nežinojo net A. Kontrimo žmona [6]. 1949 m. paskutinę sausio dieną [2] suimtas Grūšlaukėje. Kaip rinktinės vado brolis, – itin žiauriai tardytas [1]. SSRS vidaus reikalų ministerijos kariuomenės Karo tribunolo nuteistas mirti, tačiau mirties bausmę panaikinus perteistas 25 metams lagerio ir 5 metams tremties [4]. Kalėjo Džezkazgano, Balchašo, Karagandos (Kazachstanas) ir Mordovijos lageriuose [4].

Į Lietuvą grįžo 1964 m., gyveno Saugose (Šilutės r.), dirbo staliumi [4]. 1990 m. grįžo į Grūšlaukę, į žmonos namus [7]. Atgimimo metais įstojo į atsikūrusią Lietuvos šaulių sąjungą. Už nuopelnus kuriant bei stiprinant Lietuvos Respublikos krašto apsaugą 2001 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu [8].

Adolfas Kontrimas daug savo laiko ir lėšų aukojo buvusiems savo bendražygiams –  žuvusiems Lietuvos partizanams – įamžinti [1]. Paties A. Kontrimo sukurti kryžiai pastatyti Darbėnuose, Grūšlaukės Šv. Jono Nepomuko bažnyčios šventoriuje, Vaineikių kaime, Grūšlaukės girininkijos miške (Kazimierui Kontrimui–Kontautui, Montei, Tėvui atminti), Lenkimų girininkijos Žalimų miške [9].

Bibliografija:

  1. BURBA, Stasys. Atsisveikinome su Adolfu Kontrimu. Iš Švyturys. 2006, lapkričio 11, p. 3.
  2. BENIUŠIENĖ, Irena. Grūšlaukiškės namuose – partizanų bunkeris [interaktyvus]. Iš Pajūrio naujienos, 2007 kovo 9 [žiūrėta 2017 m. gruodžio 22 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.pajurionaujienos.com/?act=exp&;sid=1100>.
  3. PAULIKAITĖ, Genovaitė. „Blogiausia, kad tarp žmonių nebeliko meilės“. Iš Pajūrio naujienos. 1997, spalio 30, p.
  4. VILUCKIS, Juozapas. Pagerbkime kovotoją už Lietuvos laisvę. Švyturys, 1997, spalio 22, nr. 84.
  5. Adolfo Kontrimo, g. 1917 m., gyv. Grūšlaukės k., Kretingos raj., paliudijimas, 1992, vasario 12. Kretingos muziejaus mokslinis archyvas, f. 15, b. 23, l. 1-2.
  6. 1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993, p.
  7. PAULIKAITĖ, Genovaitė. Laisvė širdyje išnešiota. Pajūrio naujienos, 1998, vasario 17, nr. 13.
  8. Apdovanotų asmenų duomenų bazė. Iš Lietuvos Respublikos Prezidentas [interaktyvus]. Vilnius: Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, 2006 [žiūrėta 2006 m. kovo 14 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.president.lt/lt/ordinai.zmones>.
  9. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras: Kretingos rajono savivaldybė. Parengė R. Trimonienė [interaktyvus]. [Vilnius]: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, [b. m.]. Atnaujinta 2009 m. balandis [žiūrėta 2017 m. gruodžio 22 d.]. Prieiga per internetą: <http://genocid.lt/Statiniai_Vietos/Paminklai/Kretinga_paminklai.htm>.
  10. Žygis Kardo rinktinės kovotojams atminti [Adolfo Kontrimo fotonuotrauka]. Iš Kretingos Marijono Daujoto vidurinė mokykla [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://djt.lt/djt/kronika/photo_album.2005-04-06/photoalbum_view>.

Parengė Julius Kanarskas, 2006

Papildė Rita Vaitkienė, 2017