Karnauskaitė–Mažeikienė Elena

Gimė 1964 metų balandžio 4 dieną Šašaičių kaime, Kretingos rajone.

Poetė, pedagogė.


Elena Karnauskaitė-Mažeikienė [3]

Nuo 1971 m. lankė Jokūbavo aštuonmetę mokyklą. Ją baigusi, mokėsi Kretingos 1-ojoje vidurinėje mokykloje [1], kur tuo metu mokytojavo poetė Bronė Liniauskienė, išugdžiusi ne vieną būsimą literatą [2]. 1982-1987 m. studijavo lietuvių bei prancūzų kalbas Vilniaus valstybiniame universitete [3]. Studijų metais dalyvavo universiteto literatų būrelio veikloje, kuriam tada vadovavo M. Martinaitis [2]. 2002 m. Klaipėdos universitete baigė literatūrologijos magistro studijas [3].

1987 m. baigusi universitetą, dirbo prancūzų ir lietuvių kalbų mokytoja Jokūbavo pagrindinėje mokykloje. Nuo 1989  m. gyvena Palangoje, dirba V. Jurgučio vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos mokytoja [3, 4].

Nuo 2001 m. yra Lietuvos rašytojų sąjungos narė [1]. Dalyvauja poetiniuose „Druskininkų rudens“, „Poezijos pavasario“, „Placdarmo“ renginiuose, rengia savo ir kitų autorių kūrybinius vakarus. Keletą metų vadovavo Palangos miesto lietuvių kalbos metodikos būrelio veiklai. Yra Lietuvos lituanistų sąjungos atstovė Klaipėdos kraštui [3].

Išleisti eilėraščių rinkiniai: „Briedė jūroje“ (1990), „Tiltas iš pelenų“ (2000), „Iš smilčių“ (2004), „Pasaulio krašte“ (2008), [3, 4, 5].

2005 m. už eilėraščių knygą „Iš smilčių“ apdovanota literatūrine Maironio premija [6]. 2005 m. nominuota „Poezijos pavasario“ laureato vardui ir apdovanota specialiais Kauno miesto radijo ir televizijos bei „Nemuno“ žurnalo prizais [3]. Ketvirtoji poezijos knyga „Pasaulio krašte“, kurios tekstus papildo fotografo Gyčio Skudžinsko specialiai šiai knygai sugalvotas nuotraukų ciklas „Trupiniai“, pateko į kūrybiškiausių 2008 m. Lietuvos knygų dvyliktuką [5]. 2009 m. kovo mėn. laimėjo Vakarų Vokietijos Pomerancijos žemių, o 2008 m. – Gotlando stipendijas vieną mėnesį gyventi ir kurti jų Menininkų namuose. 2008 m. skaitė savo eiles tarptautiniame poezijos festivalyje Varšuvoje [5].

Autorės poeziją galima pavadinti baltosiomis eilėmis. Ji nerimuota, tačiau turi vidinę ritmiką, kurią kiekvienas skaitytojas jaučia savaip. Eilėraščiuose nėra skyrybos ženklų, retos didžiosios raidės [4]. Kūryboje minimalistinės poetikos priemonėmis originaliai reiškiama egzistencinės melancholijos nuotaika, didelis vaidmuo tenka fatališkos meilės ilgesiui [4, 5].

Poezija versta į latvių, rusų, italų, lenkų, švedų kalbas. Reikšmingesni pastarųjų metų vertimai publikuoti šiuose leidiniuose: „Befintligt ljus“ (valda  dikter 1975-2005), 2005, Stockholm; „Litauen diktar: mote i gryningen“, 2005, Stockholm; Clandestinus „Po stopam litovskih volhov“, 2005, Klaipėda; “Quel sussuro di nordiche erbe„ (antologia della poesia lituana contemporanea), 2006, Bari, Italia [3], 2012 m. įteikta I. Simonaitytės literatūrinė premija.

Bibliografija:

  1. Kretingos krašto žodžio meistrai. Sudarė Danutė Dunauskaitė, et al. Klaipėda: „Libra Memelensis“, 2004, p. 42. ISBN 9955-544-23-6.
  2. Elena Karnauskaitė-Mažeikienė [interaktyvus]. Iš Rašytojai.LT. [Vilnius]: [b. l.], 2006 [žiūrėta 2006 m. birželio 21 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.rasytojai.lt/writers.php?id=131&jaunieji=0&sritis=rasytojai>.
  3. [Elenos Karnauskaitės-Mažeikienės atsakymas į Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos parengtą anketą elektroniniam leidiniui „Kretingos personalijų žinynas“]. Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos bibliografijos-informacijos sektoriaus kraštotyros fondas, 2006, 2 lap. Nuotr.
  4. Šašaičių kaimas: Šašaičiams 440 metų. Parengė Felicija Stramilaitė. Jokūbavas, 2006, p. 66-71.
  5. KUBILIUS, Vytautas. Karnauskaitė Elena. Iš Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 220. ISBN 9986-513-95-2.
  6. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Elena Karnauskaitė: „Plaukiu ant geros bangos". Pajūrio naujienos, 2009, gegužės 15, priedas „Smiltys“, nr. 5, p. 9.
  7. Karnauskaitė Elena. Iš Kas yra kas. Lietuvos moterys. Kaunas: Neolitas, 2007, p. 205. ISBN 978-9986-709-57-2.

Parengė Birutė Paulauskaitė, 2006; Lina Buikienė, 2009