Paulauskas Juozapas

Gimė 1860 metais Darbėnų apylinkėje Kretingos rajone.

Mirė 1945 metų vasario 13 dieną Grūšlaukio (Grūšlaukės) kaime, Kretingos rajone.

Liaudies menininkas, medžio drožėjas, raižytojas, dievdirbys ir knygnešys.

Būsimo dievdirbio vaikystė buvo varginga. Ketverių metų liko be tėvo, kuris už dalyvavimą 1863 metų sukilime buvo etapu išvarytas į Sibirą, tėvo žemė buvo konfiskuota. Šeimai likus be pragyvenimo šaltinio teko piemenauti, pusbernauti, bernauti. 1881 metais pašauktas į caro kariuomenę. Tarnavo Ukmergėje, Vilniuje. 1886 metais buvo paleistas.

Sugrįžes vertėsi smulkia prekyba. Su prekėmis kartu pardavinėjo ir draudžiamas lietuviškas knygas. Platino liaudies raižinius, pats raižė. Komplektavo iliustruotus leidinius ir juos studijavo. Skulptūros paslapčių mokėsi pas dievdirbį Klausių. Vedęs apsigyveno Grūšlaukio kaime. Darė lauko kryžius, koplytstulpius, koplytėles bei koplyčias. Kūryba yra individuali ir liaudiška, išraiškos priemonės nesikartoja. Gerai jautė kompoziciją ir ritmą. Tik po karo pradėtas vertinti kaip skulptorius. Tuo laiku pradėtos rengti ir jo kūrybos parodos. Pastatė apie 400 įvairiausių lauko kryžių. Iš viso sukūrė apie 2000 skulptūrų.

Skulptoriaus kūrybą sąlyginai galima suskirstyti į dvi dalis: pasaulietišką ir bažnytinę. Pardavimui skirtas skulptūras veždavo į Kretingą, Skuodą, Plungę, Žemaičių Kalvariją, Alsėdžius. Savo prekystalį dažniausiai įrengdavo prie pat šventoriaus. Viduryje išstatydavo pagrindinius siužetus: Rūpintojėlį, Madoną, šv. Joną, šv. Jurgį. Be šventųjų skulptūrų, J. Paulauskas visada turėdavo ir medinių drožtų žaisliukų. Jo prekystalį visada apstodavo smalsuolių būrys. Juozapo Paulausko skulptūros viena kitos nekartoja. Kiekvienoje iš jų galima rasti naujų išraiškos priemonių. Šio meistro darbų ekspedicijų metu išaiškinta Auksodžio, Genčų, Jakštaičių, Klausgalvių, Medsėdžių, Kniežų, Notėnų kaimuose. Dalis jo kūrybinio palikimo saugoma Kretingos muziejuje (13 skuptūrų), Lietuvos nacionaliniame dailės ir Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejuose.

Gyveno nelabai suprastas, buvo skirtingo charakterio nei kiti. Mirė neturte, palaidotas Grūšlaukio kapinėse.

Bibliografija:

  1. Juozapas Paulauskas. Iš Senoji lietuvių skulptūra: kryžiai ir koplytėlės [interaktyvus]. Vilnius: Žemaičių kultūros draugijos Informacinis kultūros centras, 2000 - [žiūrėta 2006 m. balandžio 26 d.] Prieiga per internetą: <http://www.tradicija.lt/menininkai/juozapas_paulauskas.htm>.
  2. Skulptorius, gyvenimą paskyręs skulptūroms. Iš ŠERNAS, Pranciškus. Kūryba – ne vienspalvė diena. Klaipėda, 1997,  p. 8-23 ISBN 9986-7052-1-4.
  3. ŠORIENĖ, Danutė. Juozą Paulauską prisimenant (1860-1945), Pajūrio naujienos, 2005 balandžio 8, priedas „Smiltys“, p. 4.

Parengė Laima Jonauskaitė, 2006