Pečkaitis Jonas

(TĖVAS JERONIMAS PEČKAITIS OFM)

Gimė 1885 metais rugsėjo 30 dieną Rudžių kaime, Sintautų valsčiuje, Šakių apskrityje.

Mirė 1925 metų balandžio 3 dieną Kaune. Palaidotas Kretingoje.

Kunigas, pranciškonas, tretininkų organizatorius, spaudos leidėjas, bitininkų draugijos įkūrėjas.

Baigė Marijampolės gimnazijos keturias klases, mokėsi Seinų kunigų seminarijoje [1]. Nuolatos stengėsi tobulėti, gilinti savo žinias, todėl 1921-1923 m. Lietuvos universitete Kaune studijavo apologetiką [2].

peckaitis juozapas
Jonas Pečkaitis
(tėvas Jeronimas Pečkaitis OFM) [4]

1908 m. buvo įšventintas kunigu. Vikaravo Turoslėje, Pilypave ir Liubave. 1914 m. spalio 26 d. įstojo į atsikuriantį Kretingos pranciškonų vienuolyną. 1917–1918 m. vikaravo Darbėnuose. Norėdamas geriau susipažinti su pranciškonų gyvenimu 1919–1920 m. praleido Silezijos pranciškonų provincijoje, Vokietijoje. 1921 m. grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas Lietuvos pranciškonų komisaru-provincijolu ir Kretingos vienuolyno gvardijonu-vyresniuoju [1]. 1922–1923 m. atliko kareivių nuniokoto Kretingos vienuolyno remontą, po kurio trisdešimtyje atnaujintų celių 1923 m. gyveno 23 asmenys. Vienuolyne įrengė bendrabutį pranciškonų išlaikomiems Kretingos progimnazijos moksleiviams, o 1922 m. spalio 16 d. klierikams atidarė seminariją, kurioje buvo mokoma pagal aukštesniųjų gimnazijos klasių programą [2].

J. Pečkaičio iniciatyva 1922 m. Kretingoje buvo sušauktas pirmasis Lietuvos tretininkų kongresas, nutaręs leisti savo leidinį „Šv. Pranciškaus varpelis“ (redaktorius J. Pečkaitis). Vizitavo ir steigė naujas tretininkų kongregacijas, jų per savo trumpą gyvenimą įkūrė daugiau nei 100 [2]. Rūpinosi seserų pranciškonių vienuolijos įkūrimu Kretingoje, Padvarių kaime, ir Kaune, Žaliakalnyje [3].

Daug rašė katalikiškoje spaudoje populiarindamas pranciškonus, atliko misijas [1].

Labai domėjosi bitininkavimu. Jo suburta bitininkų draugija „Spiečius“ 1920 m. pasivadino „Bitė“ ir išplėtojo savo veiklą visoje Lietuvoje. 1921 m. kovo 16 d. atidarė Kretingoje vienmetę bitininkavimo mokyklą, o vėliau kasmet ruošdavo bitininkų kursus. Jo rūpesčiu prie vienuolyno įsteigtos dirbtuvės, kuriose pagal naujausius reikalavimus buvo gaminami aviliai [2]. 1921 m. Tilžėje išleido bitininkavimo vadovėlį „Bitininkas“ [2].

Mirė Kaune, palaidotas Kretingoje [3].

Bibliografija:

  1. Pečkaitis Jeronimas. Iš Lietuvių enciklopedija. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1960, t. 22, p. 234-235.
  2. KANARSKAS, Julius. Bernardinai rusų priespaudos metais. Pajūrio naujienos, 1994, rugsėjo 9, p. 4.
  3. Pečkaitis, Jeronimas (1885–1925). Iš JACEVIČIUS, Juozas; ir  VILČINSKIENĖ, Valerija. Sintautų parapija. Marijampolė: Ramona, 2003, p. 137. ISBN 9955-538-08-2.
  4. [tėvas Jeronimas Pečkaitis]. Nuotrauka iš Kretingos pranciškonų vienuolyno archyvo.

Parengė Laima Jonauskaitė, 2006; Lina Buikienė, 2009