Lukauskas Juozas

Gimė 1906 m. sausio 14 d. Vaitelių kaime, Klaipėdos rajone.

Mirė 1999 m. sausio 14 d. Kretingoje.

Tautodailininkas, skulptorius, Kretingos rajono Garbės pilietis.


Juozas Lukauskas [4]

Amato išmoko labai anksti, iš medžio drožė jau nuo vaikystės. Meistras baigė 7 klases [1]. 1925 m. pradėjo mokytis staliaus amato pas palangiškį baldžių J. Baltmiškį. Pirmąjį darbelį išdrožė 1927 m. tarnaudamas kariuomenėje [2]. 1931 m. jau turėjo nuosavą baldų dirbtuvę Kretingoje ir dirbino baldus žmonėms. Tais pačiais metais susituokė su Petronėle Bėrontaite [5].

1937 m. neakivaizdžiai baigė korespondentų kursus Kaune [5], vėliau įstojo į Kauno „Savišvietos“ institutą, kur mokėsi elektrotechnikos specialybės. Tačiau mokslą teko nutraukti, nes sovietmečiu institutas buvo uždarytas. 1939 m. prie Kretingos geležinkelio stoties J. Lukauskas pasistatė naują baldų dirbtuvę ir nusipirko ūkį Petrikaičių kaime, kur apsigyveno nacionalizavus jo verslą. 1949 m. dirbo Palangos gintaro dirbtuvėse, o 1956–1976 m. dirbo medžio drožėju Klaipėdos „Dailės“ kombinate. 1966 m. kartu su kitais liaudies meno meistrais įkūrė Lietuvos liaudies meistrų sąjungą [3].

Apie 1930-uosius darė bareljefus, portretus. Vienas tokių portretų – Jono Basanavičiaus [5]. Drožybai atsidėjo po Antrojo pasaulinio karo. Parodose dalyvavo nuo 1949 m. [1]. Surengė 5 autorines parodas. Dalyvavo 36-iose liaudies dailės parodose: Estijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Čekoslovakijoje, Pasaulinėje parodoje Monrealyje (Kanada), taip pat įvairiose respublikinėse ir sąjunginėse parodose [2].

1958–1962 m. mokėsi Vilniaus dailės instituto drožybos kursuose. 1970 m. – I–ojo Lietuvoje koplytstulpio, pastatyto Antalieptėje, bendraautorius. Dalyvavo drožėjų kūrybinėse stovyklose Ablingoje (1972), Anykščiuose (1976), Ignalinoje (1977), Miliūnuose (1978, 1981), Juodkrantėje (1979, 1981) [5].

Klebono Broniaus Burneikio paprašytas, 1987–1990 m. tautodailininkas savo drožiniais puošė ir Kretingos bažnyčią [3]. 1989 m. Jokūbavo [5] kūrybinėje stovykloje išdrožė keletą skulptūrų naujajam Pastauninko parkui.

Daugybė jo darbų – verpsčių, skulptūrų, medžio paveikslų, dėžučių, ornamentuotų stalų, kėdžių – pasklido po pasaulį. Nemažai jo darbų saugoma Kretingos, Telšių „Alkos“, Lietuvos dailės, Mažosios Lietuvos istorijos, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuose [3].

1978 m. tapo Kultūros ministerijos P. Galaunės vardo premijos laureatu [4]. 1989 m. suteiktas Kretingos rajono Garbės piliečio vardas [4].

Išaugino keturis sūnus, iš kurių du pramoko tėvo amato ir neblogai meistrauja. Geriausiai sekasi Kretingoje gyvenančiam sūnui Feliksui Lukauskui. Paskutiniais gyvenimo metais gyveno Kretingoje, netoli turgaus gražiai įrengtoje, skulptūromis išpuoštoje sodyboje. Meistras kaupė savo darbus, svajodamas įkurti muziejų. Kol jo neturėjo, dalį savo darbų eksponavo nedidelėje gyvenamojo namo patalpėlėje – verandoje. Tie, kuriuos Juozas Lukauskas čia atsivesdavo, pamatydavo dešimtis jo įvairiais gyvenimo laikotarpiais sukurtų skulptūrų, bareljefų, paveikslų. Yra išdrožęs nemažai šventųjų skulptūrėlių. Jose ryški senoji lietuvių liaudies dailės tradicija [1].

Juozas Lukauskas gražiai bičiuliaudavosi su kretingiškiu liaudies meistru Anicetu Puškoriumi ir kitais šio krašto medžio drožėjais, buvo aktyvus Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys [1] (Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariu tapo 1960 m. [2]). Paskutiniais metais rašė savo gyvenimo istoriją [1].

Bibliografija:

  1. ŽELVYTĖ, Danguolė. Juozas Lukauskas. Iš Senoji Lietuvių skulptūra, kryžiai ir koplytėlės [interaktyvus]. [b.v.]: [b.l.], [b.m.] [žiūrėta 2006 m. birželio 28d.]. Prieiga per internetą: <http://daugenis.mch.mii.lt/Tradicija/Menininkai/J_Lukauskas.htm>.
  2. Iškilūs Žemaitijos dailininkai profesionalai, tautodailininkai, menotyrininkai: sąvadas. I d. Iš Žemaičių dailės muziejus. Žemaičiai dailininkai [interaktyvus]. [b. v.]: Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, 2006 [žiūrėta 2006 m. birželio 28 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.oginski.lt/ZDM/zem_dailininkai_b.htm#L>.
  3. BENIUŠIENĖ, Irena. Drožėjo kūrybos tąsa šeimoje – iki ketvirtos kartos. Pajūrio naujienos, 2006, birželio 9, priedas „Smiltys“.
  4. Kretingos menininkai vakar ir šiandien. Sudarė Danutė Šorienė. Klaipėda: Libra Memelensis, 2004, p. 20. ISBN 9955-544-24-4.
  5. JOMANTAITĖ, Diana. Juozas Lukauskas: pažįstamas ir neatrastas. Švyturys, 2016, sausio 30, p. 8–9.

Parengė Birutė Paulauskaitė, 2006; Jolanta Klietkutė, 2016