Mickevičius Juozas

Gimė 1900 m. rugpjūčio 27 d. Platelių valsčiaus Mačiūkių kaimo Pamedžių vienkiemyje.

Mirė 1984 metais lapkričio 10 d. Šarnelėje Plungės rajone.

Pedagogas, kraštotyrininkas, muziejininkas, Kretingos rajono Garbės pilietis.


Juozas Mickevičius [3]

Juozas Mickevičius jau besimokydamas Plungės gimnazijoje pradėjo rašyti kraštotyros rašinius, rinkti duomenis apie kultūros paminklus. Baigęs gimnaziją, J. Mickevičius įstojo į VDU, kuriame studijavo istoriją, toliau rinko tautosaką. Rašytojo Vinco Krėvės-Mickevičiaus paragintas, 1933 m. „Mūsų tautosakoje“ (Nr. 7) paskelbė pirmąjį mokslinį straipsnį apie žemaičių vestuves. Po dviejų metų (1935) „Tautosakos darbuose“ pasirodė straipsnis apie žemaičių krikštynas. Studijų metais J. Mickevičius parašė išsamius mokslinius darbus apie 1863 m. sukilimą Žemaičiuose, žemaičių pirtis, durpių gaminimą šiaurės vakarų Žemaičių krašte, Platelių apylinkių geografinę ir istorinę praeitį, surinko ir paskelbė daug medžiagos apie kalendorines žemaičių šventes.

Po studijų mokytojavo Šilalės ir Laukuvos gimnazijose. Mokytojaudamas „Gimtajame krašte“ jis paskelbė straipsnių apie žemaičių linininkystę, pienininkystę, Kūčių papročius, 1831 m. ir 1863 m. sukilimus Platelių apylinkėse, surinko istorinę medžiagą monografijai apie Šilalės kraštą, užrašė daug tautosakos, kurios aplankus siųsdavo Tautosakos archyvui. Karo metais dėstė Telšių kunigų seminarijoje. 1945 m. įsidarbino Telšių muziejuje, tačiau netrukus buvo suimtas ir ištremtas į Sibirą. Grįžęs iš tremties, brandžiausius ir kūrybingiausius savo gyvenimo metus paskyrė Kretingos muziejui. Nuo 1956 m. dirbo vyr. moksliniu bendradarbiu, o 1960-1975 m. - direktoriumi.

Nuo 1957 m. jis pradėjo rengti nuolatines muziejaus išvykas ir ekspedicijas naujų eksponatų rinkimui, talkininkavo Lietuvos istorijos instituto ir Kultūros ministerijos mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologų ir etnografų ekspedicijoms. Pagal jo surinktą medžiagą buvo sudaryti Kretingos rajono, dalies Skuodo, Plungės rajonų ir Palangos miesto kultūros paminklų sąrašai. 1958 m. muziejus pradėjo ardomų archeologijos paminklų tyrinėjimus, kuriems vadovauti archeologus J. Mickevičius kviesdavo iš Lietuvos istorijos instituto. Tokiu būdu buvo tyrinėjami Kašučių, Pryšmančių, Rūdaičių kapinynai ir Kvecių pilkapynas. Tyrinėjimų metu rasti archeologijos radiniai keliaudavo į Kretingos muziejaus fondų saugyklas [1].

Tapęs direktoriumi, J. Mickevičius daug dėmesio skyrė administraciniam darbui ir muziejaus veiklos plėtojimui. 1960 m. pradėtas komplektuoti muziejaus mokslinis archyvas ir įrengta nauja ekspozicija, 1964 m. atidarytas Dimitravo priverčiamųjų darbų stovyklos muziejus, o 1969 m. - memorialinis vyskupo Motiejaus Valančiaus muziejus Nasrėnuose. 1972 m. J. Mickevičius daug padėjo „Jaunosios Gvardijos“ kolūkio pirmininkui M. Navajauskui, kūrusiam Žutautų kaime ūkio istorijos ir valstiečių buities muziejų [2].

Atsisakęs direktoriaus pareigų, J. Mickevičius apsigyveno pas seserį Žemaičių Kalvarijoje, vėliau - Šarnelėje, Plungės rajone. Pagrindinį dėmesį jis skyrė per ilgus darbo metus sukauptos rašytinės istorinės ir etnografinės medžiagos apibendrinimui ir publikavimui, rinko eksponatus, ikonografinę ir dokumentinę medžiagą Arklio muziejui, kurį ruošėsi atidaryti Šarnelėje [1].

Palaidotas Beržoro kapinėse (Plungės rajonas) Mickevičių šeimos kape.

Juozo Mickevičiaus darbų, rankraščių esama daugelyje vietų: Kretingos, Telšių „Alkos“, Šiaulių „Aušros“ muziejuose, kraštotyros draugijoje, M. Mažvydo nacionalinėje bibliotekoje, Lietuvos MA Istorijos instituto etnografijos sektoriuje [3].

2000 m. paminėtos Juozo Mickevičiaus gimimo 100-osios metinės. Jo atminimui Kretingos muziejuje ir Žemaitijos nacionaliniame parke Plateliuose buvo surengtos parodos ir mokslinės konferencijos [2], išleistas Kretingos muziejaus leidinys „Istorikui ir muziejininkui Juozui Mickevičiui – 100“ [4], kuriame galima rasti dalį nepublikuotų ir Kretingos muziejaus moksliniame archyve išlikusių rankraščių apie gimtąją J. Mickevičiaus sodybą, apie kurios praeitį rinkdamas medžiagą jis pradėjo kraštotyrinę veiklą [2].

Bibliografija:

  1. KANARSKAS, Julius. Etnografas, istorikas ir muziejininkas Juozas Mickevičius. Iš Žemaičių žemė [interaktyvus]. 2003, nr. 1, p. 44-45 [žiūrėta 2006 m. birželio 23 d.]. Prieiga per internetą: <http://samogitia.mch.mii.lt/kultura/Juozas_Mickevicius.htm>.
  2. KANARSKAS, Julius. Muziejininkas Juozas Mickevičius. Klaipėda: Vakarai, 2001, sausio 6, p. 8.
  3. MICKŪNAS, Edmundas. Žemaičių praeities paviliotas: Juozą Mickevičių prisimenant. Žemaičių saulutė, 1995, rugsėjo 9, p. 1.
  4. Istorikui ir muziejininkui Juozui Mickevičiui – 100. Parengė Julius Kanarskas, Danutė Šorienė. Kretinga, 2000. ISBN 9986-31-035-0.
  5. GRIEŽIENĖ, Audronė. Stendai pasakoja apie Juozą Mickevičių. Švyturys, 1994, lapkričio 23, p. 2.

Parengė Birutė Paulauskaitė, 2006