Klanius–Klanevičius Antanas

Gimė 1830 m. Mažoniuose, Kretingos rajone.

Mirė 1920 m. Grūšlaukėje (Kretingos rajonas).

Liaudies menininkas, kalvis, medžio skulptorius.

Antanas Klanius – Klanevičius
Antanas Klaniu–Klanevičius [2]

Jis gimė apie 1830 m. pasiturinčių ūkininkų šeimoje. A. Klanius  nelabai mėgo žemės ūkio darbus, daugiau užsiėmė meistryste bei kalvyste. Turėjo polinkį muzikai, mokėjo groti vargonais, kurį laiką buvo ir Grūšlaukės bažnyčios vargonininku. Meistras buvo įsirengęs dirbtuvę gyvenamojo namo gale. Turėjo staliaus ir kalvio varstotus. Dažnai laikydavo meistrą–pagalbininką ar mokinį. Klanius darydavo koplytėles, kryžius, altorius, tapydavo ant drobės paveikslus aliejiniais dažais, padarė skulptūrų ir kitų dirbinių bažnyčioms, dvarams, pasiturintiems ūkininkams, net sinagogoms [1].

A. Klaniaus darbai, atlikti Grūšlaukės bažnyčiai: medinis saulės laikrodis ant stulpo; velykinis prisikėlimo altorius, prie kurio buvo du romėnų kareiviai ir monstrancija, kuri po Prisikėlimo pamaldų pati „ateidavo” iš Velykų altoriaus į didįjį altorių; medinė Marijos skulptūra didžiajame altoriuje; stacijų paveikslų rėmai; baldakimas ir procesijų metu nešamas altoriukas su keturiomis skulptūromis; Betliejus; didelis krucifiksas, kabinamas bažnyčioje priešais presbiteriją; didelė medinė būgnamušio skulptūra, kuri buvo pastatyta bažnyčioje prie vargonų [2]. A. Klanius–Klanevičius dar nukalė geležinius vartus ir dvejus vartelius šventoriaus mūrinei tvorai. Be to, jis padarė ir ornamentuotas Grūšlaukės kapinių koplyčios duris, altorių su medinėmis skulptūromis, dvejus saulės laikrodžius, dvi veršiukų skulptūras Plungės sinagogai [1].

Neseniai pasisekė nustatyti, jog skulptūrinės grupės „Kristaus pašarvojimas“ (7 skulptūros), kurios saugomos Kretingos muziejuje, autorius taip pat yra A. Klanius–Klanevičius [3].

Visus darbus atlikdavęs puikiai. Meistras darydavo ir komiškas, baisios išvaizdos kaukes Užgavėnėms. Jis pats mėgdavo, užsidėjęs kaukę, juokauti, gąsdinti merginas, mat buvęs linksmo būdo, mėgęs papokštauti susiėjimuose. Pagal užsakymus margindavo ir velykinius margučius [2].

Bibliografija:

  1. URBONIENĖ, Skaidrė. Dievdirbys Antanas Klanius-Klanevičius. Iš Senoji Lietuvių skulptūra, kryžiai ir koplytėlės [interaktyvus]. [b.v.]: [b.l.], [b.m.] [žiūrėta 2006 m. birželio 21d.]. Prieiga per internetą: <http://daugenis.mch.mii.lt/Tradicija/Menininkai/A_Klanius_Klanevicius.htm>.
  2. 2. ŠERNAS, Pranciškus. Kūryba – ne vienspalvė diena. Klaipėda: P. Šerno leidykla, 1997, p. 23-32. ISBN 9986-9086-7052-1-4.
  3. ŽELVYTĖ, Danguolė. Senoji liaudies skulptūra Žemaitijos muziejuose. Iš Žemaitija. [b. v.]: VO „Regionų kultūrinių iniciatyvų centras“, 2006 [žiūrėta 2006 m. birželio 21 d]. Prieiga per internetą: <http://samogitia.mch.mii.lt/kultura/liaudies_skulptura.htm>.

Parengė Birutė Paulauskaitė, 2006