Genzelis Bronislovas

Gimė 1934 metų vasario 16 dieną Aukštadvaryje, Trakų rajone.

Filosofas, profesorius, TSRS Aukščiausiosios tarybos delegatas nuo Kretingos rajono.

Bronislovas Genzelis
Bronislovas Genzelis [3]

 

1942 - 1946 m. mokėsi Alytaus pradžios mokykloje, 1954 m. baigė Kaišiadorių vidurinę mokyklą [1]. 1954-1959 m. studijavo Maskvos valstybiniame universitete. 1961-1964 m. Lietuvos TSR Istorijos institute studijavo aspirantūrą. 1965 m. apgynė filosofijos mokslų kandidato, o 1973 m. filosofijos mokslų daktaro disertacijas [2].

1959-1961 m. dirbo Šiaulių pedagoginiame institute, 1964-1992 m. – Vilniaus universitete (nuo 1969 m. docentas, nuo 1976 m. – profesorius) [2]. Atkūrus Lietuvos valstybingumą, 1993 m. buvo pripažinti habilituoto humanitarinių mokslų daktaro ir profesoriaus titulai [3].

1988 m. priklausė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinei grupei, 1988-1990 m. – Sąjūdžio Seimo tarybos narys. 1988 m. dalyvavo Kretingos rajono Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio skyriaus steigime, jo mitinguose. 1989 m. buvo išrinktas TSRS liaudies deputatu nuo Pajūrio, jo štabas buvo Kretingoje. 1989-1990 m. išrinktas į TSRS Aukščiausiąją Tarybą, 1990 m. – į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą [2]. Yra Kovo 11-sios Akto signataras. Dirbo Lietuvos Konstitucijos rengimo  komisijose, dalyvavo rengiant Konstitucijos projektą, Mokslo studijų  bei švietimo įstatymus [3]. 1992-1996 m. Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas. Nuo 1997 m. iki šiol – Vytauto Didžiojo universiteto profesorius [2]. Skaito Lietuvos kultūros istorijos, politinių ir socialinių teorijų raidos Lietuvoje, Lietuvos filosofijos istorijos ir politinės filosofijos kursus [3].

1994-2005 m. buvo Lietuvos ryšių su užsienio šalimis draugijų asociacijos prezidentas. 1995-1997 m. pirmininkavo Lietuvos UNESCO Nacionaliniui komitetui [2]. Daug prisidėjo prie to, kad M. Mažvydo „Katekizmas“ (1547 m.) būtų įtrauktas į Žymiausių pasaulyje minėtinų datų sąrašą, Vilniaus senamiestis ir Neringos landšaftinis draustinis – į Pasaulio paveldą, globojamą UNESCO, taip pat prisidėjo prie Baltijos dienų surengimo Paryžiuje (Prancūzija, 1996 m.) [4]. Šiuo metu yra Vytauto Didžiojo universiteto Senato narys, LSDP Tarybos narys, Lietuvos istorinio paveldo tyrimo ir išsaugojimo komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojas [2].

Parašė knygas: „Švietėjai ir jų idėjos Lietuvoje“ (1972 m.), „Esė apie mąstytojus“ (1986 m.), „Renesanso filosofijos metmenys“ (1988 m.), „Kultūrų sąveika“ (1989 m.), „Pasakojimai apie Lietuvos mąstytojus“ (1994 m.), „Senovės filosofija“ (1995 m.), „Lietuvos filosofijos istorijos bruožai“ (1997 m.), „Istorija ir mes“ (1998 m.), „Sąjūdis: priešistorė ir istorija“ (1999 m.), „Lietuvos kultūros istorijos metmenys“ (2001 m.), „Jokūbas Minkevičius“ (2003 m.), „Kelias į 1918 metų Vasario 16-ąją“ (2005 m.), „Socialinės ir politinės minties raida Lietuvoje“ (2005 m.), „Lietuvos politikos vingrybės“ (2006 m.). Sudarė „Filosofijos istorijos chrestomatiją“ (šešios knygos 1974-1987 m.), „Orientą-I“ (1991 m.), Žygimanto Liauksmino „Rinktinius raštus“ (2004 m.) [2]. Parašė apie 150 mokslinių straipsnių, kai kurie jų išversti į rusų, lenkų, anglų, vokiečių, čekų, prancūzų kalbas [4].

Bibliografija:

  1. Bronius Genzelis [interaktyvus]. Iš Vikipedija: laisvoji enciklopedija.  [b. v.]: [b. l.], 2003 [žiūrėta 2006 m. liepos 3d.]. Atnaujinta 2006 m. kovo 22 d. Prieiga per internetą: <http://lt.wikipedia.org/wiki/Bronius_Genzelis>.
  2. [Bronislovo Genzelio atsakymas į Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos parengtą anketą elektroniniam leidiniui „Kretingos personalijų žinynas“]. Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos bibliografijos-informacijos sektoriaus kraštotyros fondas, 2006, 2 lap.
  3. GENZELIS, Bronislovas [interaktyvus]. Autobiografija. Iš Vytauto Didžiojo universiteto biblioteka. Kaunas: [b. m.], [b. l.] [žiūrėta 2006 m. birželio 20 d.]. Prieiga per internetą: <http://biblioteka.vdu.lt/genzelio_autobiografija.htm>.
  4. Genzelis Bronius. Kas yra kas Lietuvoje, 2002. Kaunas: UAB Neolitas, 2002, p. 200. ISBN 9986-709-37-7.

Parengė Birutė Paulauskaitė, 2006