Nainys Jonas Vytautas

Gimė 1923 metų gegužės 26 dieną Kretingoje.

Mirė 1989 metų rugsėjo 18 dieną Kaune.

Gydytojas, teismo medicinos specialistas, antropologas, medicinos mokslų daktaras, pedagogas, vadovėlių autorius.

Jonas Vytautas Nainys
Jonas Vytautas Nainys [1]

Gimė gydytojo šeimoje. Mokėsi Kretingos ir Šiaulių gimnazijose. Studijavo Lietuvos veterinarijos akademijoje, vėliau – Kauno medicinos institute (KMI), kurio medicinos fakultetą baigė 1945 m. Po to dirbo KMI anatomijos katedros dėstytoju. Pirmuosius savo mokslinius tyrimus osteologijos srityje apibendrino 1950 m. apgindamas medicinos mokslų kandidato disertaciją. Vėliau J. V. Nainys dirbo patologinės anatomijos ir teismo medicinos katedroje, gilinosi teismo medicinos srityje. 1966 m. Tartu universitete (Estija) J. V. Nainys apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją (habilitacinį darbą); 1968 m. jam suteiktas profesoriaus mokslinis vardas [1].

Prof. J. V. Nainys 1950-1951 m. buvo anatomijos [1], 1956 – 71 teismo medicinos, nuo 1971 anatomijos ir teismo medicinos katedros vedėjas [2]. 1955-1960m. prof. J. V. Nainys buvo gydomojo fakulteto prodekanas ir dekanas [1].

J. V. Nainys mokslinius tyrimus vykdė ostelogijos ir teismo medicininės osteologijos srityje, buvo žinomas Lietuvos teismo medikas, antropologas, paskelbė per 200 publikacijų, išleido teismo medicinos vadovėlį, keletą mokomųjų knygų ir metodinių rekomendacijų [1], knygos „Lietuvių antropologijos metmenys“ (1991 m.) bendraautorius [2].

Dalyvavo ekshumuojant ir ištiriant Kauno IX forte palaidotų II Pasaulinio karo aukų, o taip pat K. Donelaičio, S. Dariaus ir S. Girėno, kt. žymių asmenų palaikus [1]. Sukūrė aparatą plonoms kaulų plokštelėms gauti, metodą lyčiai nustatyti, sudarė žmogaus ūgio ir galūnių ilgių nustatymo iš galūnių proksimalinių kaulų lenteles [2].

1968-1988 m. J. V. Nainys buvo Respublikos buriavimo sporto federacijos pirmininkas [3].

Bibliografija:

  1. GEDRIMAS, Vytautas Leonas. Anatomijos ir teismo medicinos katedros vedėjas Prof. Jonas – Vytautas Nainys (1923-1989). Anatomijos instituto istorija [interaktyvus]. Iš Kauno medicinos universitetas. Kaunas: Kauno medicinos universitetas, 2005 [žiūrėta 2006 m. birželio 28 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.kmu.lt/index.php?cid=1191>.
  2. Medicinos enciklopedija. T. II. Red. V. Grabauskas, et al. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993, p.503-504. ISBN 5-89950-006-9.
  3. Lietuvos buriavimo sporto vadovai. Lietuvos buriavimo raidos istorija. Datos ir įvykiai [interaktyvus]. Iš Lietuvos skautija, Jūrų skautai. [b. v.]: Lietuvos buriuotojų sąjunga, [b. m.] [žiūrėta 2006 m. birželio 28 d.]. prieiga per internetą: <http://www.skautai.lt/_juru/pages.php?&id=73>.

Parengė Birutė Paulauskaitė, 2006