Narkevičius (Norkus) Julius

Gimė 1865 metų gruodžio 3 dieną.

Mirė 1929 metų gruodžio 3 dieną Skuode.

Kunigas, visuomenės veikėjas, lietuviškos spaudos platintojas ir slaptų mokyklų mokytojas.

1885 m. baigė Mintaujos (Latvija) gimnaziją, mokėsi Žemaičių kunigų seminarijoje, kur priklausė Lietuvos mylėtojų draugijai [1]. Į kunigus įšventintas 1892 m. ir paskirtas vikaru į Raudondvarį (Kauno r.), 1893 m. perkeltas į Veiviržėnus (Klaipėdos r.), 1895 m. – į Alšvangą (Kuršo dekanatas, Latvija). 1897 m. paskirtas Tryškių altaristu (Telšių r.). 1900 m. perkeltas filialistu į Raguvėlę (Anykščių r.), 1906 m. – į Kulvą (Jonavos r.), 1910 m. – į Šventybrastį (Kėdainių r.), 1913 m. – į Pievėnus (Mažeikių r.). 1916-1922 m. – be pareigų [2].

Už draudžiamąją lietuvišką spaudą, vaikų mokymą lietuviškai ir kt. rusų valdžios buvo baustas piniginėmis baudomis, Kretingos vienuolynu ir t. t. Po 1905 m. įsijungė  į lietuvių draugijų veiklą, šelpė jas pinigais, bendradarbiavo spaudoje [1]. Nuo 1928 m. sausio 1 d. paskirta 200 Lt valstybinė pensija kaip tautinės sąmonės žadintojui [2].

Bibliografija:

  1. Narkevičius (Norkus) Julius. Iš Lietuvių enciklopedija. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1959, t. 19, p. 540.
  2. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; ir MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904 m. Vilnius: Diemedis, 2004, p. 329. ISBN 9986-23-117-5.

Parengė Birutė Paulauskaitė, 2006