Mončys Antanas

Gimė 1921 m. birželio 8 d. Mončių kaime, Darbėnų valsčiuje, Kretingos apskrityje.

Mirė 1993 m. liepos 10 d. Paryžiuje.

Menininkas, skulptorius.


Antanas Mončys [11]

1941 m. baigė Kretingos Pranciškonų gimnaziją [1]. 1941-1943 m. studijavo architektūrą Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Artėjant Raudonajai armijai 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1947-1949 m. studijavo skulptūrą Freiburgo meno mokykloje [2]. Skulptūra susidomėjo Vokietijoje, nors drožinėti pradėjo nuo pat vaikystės. Per trejetą metų baigė ketverių metų kursą [3]. Gavęs skulptoriaus diplomą ir Prancūzijos vyriausybės stipendiją tolimesnėms studijoms, žinias gilino Paryžiuje, kur lankė garsiąją Osipo Zadkino studiją. Nuo 1952 m. pradėjo dalyvauti parodose, dirbo kartu su Marku Sagalu, broliais Marteliais [2]. Pirmą personalinę parodą surengė 1962 m. Paryžiuje. Anglija, Australija, Belgija, Italija, Prancūzija, Vakarų Vokietija, JAV – tokia visų A. Mončio personalinių parodų geografija. Recenzijų, atsiliepimų paskelbė prancūzų, belgų, JAV lietuvių spauda. 1980 m. kartu su kitais dailininkais įkūrė menininkų susivienijimą. Tačiau bene daugiausia laiko, be kūrybos, dailininkas yra atidavęs pedagogo veiklai. Dėstė Dailės akademijoje Tryre (Vakarų Vokietija), vadovavo skulptūros studijai ir kursams Tulūzoje bei Salvetoje. Nuo 1983 m. dirbo Saaro srity (Vakarų Vokietija) rengiamuose vasaros akmens kalimo ir medžio drožybos kursuose. Priklausė Dailininkų namams (Maison des Artists) [4]. Lietuvoje A. Mončio darbai pirmą kartą parodyti 1988 m. išeivijos menininkų kūrybos parodoje, kuri veikė Vilniuje ir Kaune [2].

A. Mončys, apsigyvenęs Paryžiuje, sukūrė žymiausius savo darbus, pasižyminčius originalia, savo stiliumi liaudies primityviajam menui gimininga ir ekspresyvia forma [5]. Kūryboj ryškūs lietuviški motyvai [3]. Kančių kelio stotys sukurtos šv. Martyno katedrai Laone (1952 m.), skulptūros, reljefai religine tematika – įtaigus klasikinių siužetų apibendrinimas, taikliai pasirinktos užuominos, pauzės. A. Mončiui įdomi žmogaus, dažniausiai moters, figūra. Ji pasiduoda plastiniam apibendrinimui („Manekenas“, „Dviratininkas“ – 1952 m., „Sėdinti moteris“ – 1956 m.), konstruktyviam transformavimui („Tualetas“ – 1957 m.), abstrakčiam ženklinimui („Gintaro rinkėjas“ – 1962 m.). Portretas – ne išorinis ar anatominis atitikmuo, o emocinio, dvasinio būvio ženklas. Iš pradžių – konkretesnis („Malda“ – 1953 m.), vėliau ženkliškai apibendrintas („Susimąstymas“ – 1956 m., „Problema“ – 1958 m., „Atsipalaidavimas“ – 1960 m.). Regis, 1955 m., restauruojant Metzo katedrą, anoniminės fantastinės chimeros persikėlė į skulptoriaus portretų-būsenų galeriją. Įvairūs gyvūnai, augaliniai ornamentai, puošiantys portalą, savitai pasikartoja plastiškai išraiškinguose, įtaigiuose paukščių, gyvūnų, augalų siluetuose („Kaktusas“, „Pelėda“, „Tuščiaviduris pelikanas“ – 1958 m., „Paukštis“, „Rupūžė“ – 1959 m.), palaipsniui artėjančiuose prie abstrakčių formų („Skulptūra Nr. 395“, „Skulptūra Nr. 420“ – 1962 m.) [6].

1999 m. liepos 10 d. šalia Palangos parodų paviljono lankytojams atvėrė duris Antano Mončio namai – muziejus. Muziejus turi per 200 eksponatų. Greta kūrinių galima pamatyti dokumentus, asmeninius daiktus, darbo įrankius. Kūriniai – ne tik skulptūros, bet ir tapyba, koliažai, kaukės, švilpiai, miniatiūriniai piešiniai, knygų iliustracijos bei kita [7]. Apie A. Mončį yra susuktas dokumentinis filmas „Antanas Mončys: Sculpteur Litaunien“(filmą sukūrė „L‘association du Château d‘Ardelay“, 1992 m.) [8]; 2003 m. išleistas albumas "Antanas Mončys" (aut. Viktoras Liutkus), kuriame sudėta A. Mončio gyvenimo ir kūrybos istorija bei gražiausi jo darbai [9]; 1998 m. išleista knyga "Ketvirtoji dimensija" (aut. Tomas Sakalauskas) -  skulptoriaus A. Mončio ir mąstytojo J. Mikučio biografijos [10]. 

1993 m. A. Mončys mirė. Urna su skulptoriaus palaikais iš Prancūzijos parkeliavo į Lietuvą. Jis atgulė šalia tėvų Grūšlaukės kapinaitėse, ten, kur stovi jo paties sukurtas paminklas [11].

Bibliografija:

  1. KASIULIS, Vytautas. Antano Mončio „Kryžiaus keliai“ Laono mieste, Prancūzijoje. Aidai, 1953, nr. 7, p. 330.
  2. Skulptorius Antanas Mončys [interaktyvus]. [b. v.]: Lietuvos dailės muziejus, [b. m.]. Atnaujinta 2006 m. liepos 13 d. [žiūrėta 2006 m. liepos 24 d.].  Prieiga per internetą: <http://www.muziejai.lt/Palanga/moncio_namai_muziejus.htm#Skulptorius>.
  3. BIKULČIUS, Vytautas. Antanas Mončys iš Mončių kaimo. Dienovidis, 1991, liepos 12-19, p. 4.
  4. LIUTKUS, Viktoras. Žemaitiją galima rasti ir Paryžiuje. Kultūros barai, 1990, Nr. 4., p. 23.
  5. Iškilūs Žemaitijos žmonės: dailininkai, teatrologai, muzikai, dainininkai, kinematografai, fotomenininkai [interaktyvus]. Parengė Danutė Mukienė ir Telšių rajono savivaldybės viešoji biblioteka. [Telšiai]: Žemaičių muziejus „Alka“, 2001. Atnaujinta 2003 m. gegužės 15d. [žiūrėta 2006 m. birželio 28 d.]. Prieiga per internetą: <http://zam.mch.mii.lt/Aktualijos/Telsiu-dailininkai.htm>.
  6. LUBYTĖ, Elona. Pažintis. Lietuvos aidas, 1991, rugpjūčio 1, p. 5.
  7. Antano Mončio muziejus Palangoje. Draugas, 1999, rugsėjo 18, p. 4.
  8. POŽELAITĖ - DAVIS, Izolda. Matyt, ką turėjau pasakyti, - pasakiau... Klaipėda, 2003, rugpjūčio 27, p. 13.
  9. MERKYTĖ, Saulė. "Mončio dienos Palangoje" - geras gurkšnis šiuolaikinio meno. Lietuvos žinios, 2003, liepos 31, p. 6.
  10. SAKALAUSKAS, Tomas. Ketvirtoji dimensija. Vilnius: Alma littera, 1998, 352 p. ISBN 9986-02-547-8.
  11. PAULIKAITĖ, Genutė. Antano Mončio sugrįžimas į Lietuvą [interaktyvus]. [b. v.]: Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, [b. m.]. Atnaujinta 2004 m. gruodžio 7 d. [žiūrėta 2006 m. birželio 28 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.oginski.lt/MUZIEJAI/amoncio.htm>.

Parengė Birutė Paulauskaitė, 2006