Končius Ignas

Gimė 1886 metų liepos 31 dieną Purvaičiuose, Žarėnų valsčiuje, Telšių rajone.

Mirė 1975 metų vasario 19 dieną, Putname (JAV).

Profesorius, matematikas, visuomenės veikėjas, žemaičių etnokultūros tyrinėtojas, vienas iš Kretingos muziejaus įkūrėjų.


Ignas Končius [6]

1903 m. baigė Palangos progimnaziją ir įstojo į Liepojos gimnaziją, kur priklausė slaptam moksleivių būreliui ir veikė tarp darbininkų. 1907 m. įstojo į Petrapilio universiteto fizikos matematikos fakultetą 1910 m. Petrapilio lietuvių studentų draugijos pirmininkas. Nuo 1911 m. - žurnalo „Visuomenė“ bendradarbis. 1913 m. baigė universitetą ir metus dirbo mokytoju Palangoje. 1915 - 1917 m. dirbo evakuotoje Palangos gimnazijoje Viru (Estija) ir Stavropolyje (Rusija), ten ėjo ir Žemės ūkio instituto asistento pareigas. 1921 m. grįžo į Lietuvą ir dirbo Dotnuvos Žemės ūkio mokykloje, vėliau - Žemės ūkio akademijos docentas. Nuo 1926 m. - Lietuvos universiteto docentas, 1932 m. - profesorius, Kauno zoologijos sodo steigimo iniciatorius. Nuo 1927 m. - „Kultūros“ žurnalo bendradarbis. 1939 - 1940 m. - Vilniaus universiteto valdytojas [1].

1911-1940 m. registravo ir fotografavo Žemaitijos kryžius ir koplytėles [2]. Iš statistinių duomenų matyti, kad Ignas Končius nukeliavo Žemaitijoje 2424 km, suregistravo 3234 kryždirbystės objektų. Jam buvo likę nukeliauti dar 300 km, bet 1940 m. sutrukdė sovietinė okupacija [3]. Profesorius Ignas Končius laikomas Kretingos muziejaus mokslinių tyrimų pradininku. Prieš karą vasarodamas Palangoje ir Kretingoje jis vadovavo muziejaus etnografinėms ekspedicijoms. Jų metu buvo kaupiami eksponatai, aprašomi vertingi pastatai ir statiniai – daugiausia smulkiosios architektūros paminklai. Dalį šios medžiagos, I. Končius 1936 metais paskelbė leidinyje „Soter” [4].

1941 m.  sovietų suimtas, išliko gyvas masinių sušaudymų metu Červenėje [2]. 1942 - 1943 m. - Savitarpio pagalbos Vykdomojo komiteto pirmininkas [1]. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. persikėlė į JAV, dirbo Tuftso universitete, Medforte. Išleido vaizdingų etnografinių aprašymų, kaimo buities scenų, vaikystės atsiminimų veikalą „Žemaičio šnekos“ (1-2, 1961 m.), „Žemaičių kryžiai ir koplytėlės“ (1965 m.). Parašė atsiminimus apie sušaudymą Červenėje „Kelionė į Červenę ir atgal“ (1993 m.) [2]. Paskutinė knyga – „Mano eitasis kelias” išspausdinta 2001 m. Vilniuje [5].

Mirė 1975 m. vasario 19 d. Putname (JAV), 1996 m. perlaidotas Vilniuje [2].

Bibliografija:

  1. Ignas Končius [interaktyvus]. Iš Vikipedija: laisvoji enciklopedija. [b.v]: [b.l.], 2006 [žiūrėta 2006 m. birželio 22 d.]. Prieiga per internetą: <http://lt.wikipedia.org/wiki/Ignas_Kon%C4%8Dius>.
  2. KUBILIUS, Vytautas. Končius Ignas. Iš Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 242. ISBN 9986-513-95-2.
  3. BERŽONSKAITĖ, Stanislava. Prof. Ignas Končius – žemaičių kryždirbystės tyrinėtojas. Iš Žemaičių dailės muziejus: parodos, renginiai, projektai [interaktyvus]. Plungė: Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, 2004. Atnaujinta 2005 m. gruodžio 13 d. [žiūrėta 2006 m. birželio 22 d.]. Prieiga per internetą: <http://mpkelias.mch.mii.lt/ZDM/berzonskaites_kryzdirbyste.htm>.
  4. Kretingos muziejaus mokslinės veiklos apžvalga. Kretingos muziejus: rinkiniai [interaktyvus]. Kretinga: [b.l.], [b.m.] [žiūrėta 2006 m. gruodžio 4 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.kretingosmuziejus.lt/index.php?pg=.000002495.000002527&lang=1>.
  5. Iškilūs Žemaitijos žmonės: krašto tyrinėtojai, kultūros istorikai, muziejininkai. Iš Žemaičių žemė [interaktyvus]. 2001, nr. 4, p. 37-41 [žiūrėta 2006 m. spalio 25 d.]. Prieiga per internetą: <http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/Krastotyrininkai.htm>.
  6. Žemaitijos etnokultūros tyrinėtojai [interaktyvus]. Iš Žemaitija: Tautosaka. [Vilnius]: Žemaičių kultūros draugijos redakcija, 2004 [žiūrėta 2006 m. gruodžio 11 d.]. Prieiga per internetą: <http://samogitia.mch.mii.lt/TAUTOSAKA/etnokult.lt.htm>.

Parengė Birutė Paulauskaitė, 2006