Lukauskas Feliksas

Gimė 1932 metų sausio 23 dieną Kretingoje.

Pedagogas, tautodailininkas, skulptorius.

Feliksas Lukauskas
Feliksas Lukauskas [1]

1949 m. baigė 9 klases Kretingos vidurinėje mokykloje (dabar – VšĮ Pranciškonų gimnazija) [1]. 1949–1952 m. mokėsi Klaipėdos mokytojų seminarijoje, 1962–1968 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute. 1952–1953 m. ėjo Jokūbavo (Kretingos r.) pradinės mokyklos vedėjo pareigas, 1953–1967 m. buvo Jokūbavo 7-metės (dabar – Jokūbavo Aleksandro Stulginskio pagrindinė) mokyklos direktorius [2]. 1967–1994 m. – Kretingos pagrindinės (dabar – Simono Daukanto pagrindinė) mokyklos direktorius [1].

1961 m., 1966 m., 1970 m. apdovanotas Lietuvos TSR Švietimo ministerijos Garbės raštais. 1969 m. apdovanotas Lietuvos TSR švietimo pirmūno ženkleliu, 1972 m. Lietuvos Kultūros ministerijos diplomu už kūrybinius pasiekimus, 1981 m. įteiktas Liaudies meno draugijos Garbės raštas [1], 2004 m. – Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko Padėkos raštas [1].

Pirmasis Felikso Lukausko drožinys – muzikantas su triūba – sukurtas 1971 m. Nuo tada ir prasidėjo skulptoriaus kūrybinė veikla. Nors F. Lukausko darbų tematika – piemenys, žvejai, medžiotojai, darbininkai, inkrustuoti įžymybių portretai – perimta iš savo tėvo, garsaus Kretingos krašto drožėjo Juozo Lukausko, tačiau jų drožybos braižas yra skirtingas. F. Lukausko skulptoriaus talentas labiausiai atsiskleidžia vaizduojant jam pačiam artimą kaimo gyvenimą – kaimo žmones, sėjėjus, valstiečius, tačiau mėgstamiausios drožinių temos – šeima, mokytojas, mokiniai. F. Lukausko darbai pasižymi giliu vaizduojamojo objekto pažinimu [3, 9].

Skulptorius parodose dalyvauja nuo 1973 m [4]. Surengė 4 personalines parodas [5]. F. Lukausko kūrinių yra įsigiję Kretingos, Vilniaus ir Čikagos (JAV) muziejai [6]. Pagal V. Krėvės kūrinį „Skerdžius“ jo sukurta skerdžiaus Lapino skulptūra eksponuota parodoje Olandijoje, skulptūra „Žmogus“ – respublikinėje liaudies meno parodoje [3]. 1977 m. vykusioje respublikinėje liaudies dailės parodoje jam pripažinta antroji vieta [4], tais pačiais metais Maskvoje vykusioje parodoje laimėtas I laipsnio diplomas ir laureato vardas. 2008 m. respublikinėje konkursinėje liaudies meno parodoje „Aukso vainikas“ Klaipėdos apskrities liaudies menininkų tarpe užimta trečioji vietą [8].

F. Lukauskas yra Lietuvos tautodailės sąjungos narys (nuo 1975 m.) [5], buvo išrinktas Liaudies meno draugijos Žemaitijos skyriaus Kretingos sekcijos vadovu [6].

Kretingos miestą puošia F. Lukausko darbai: Pastauninko parke pastatyta medžio skulptūra „Muzikantas“ (apie 2011 m. restauruota paties autoriaus ir jo anūko Tado Šorio), ant tilto per Pastauninko upelį Vilniaus g. „Poilsio aikštelė prie Lurdo“, kurta kartu su Pranu Zapaliu [10], Kretingos dvaro parko Astronominio kalendorius ir Saulės laikrodžio skulptūros, kurtos su grupe liaudies menininkų (autorinė – skulptūra „Kretingos įkūrimas“) [11]. Simono Daukanto pagrindinėje mokykloje, kurioje skulptorius dirbo, kaip atminimas liko jo išdrožtas ąžuolinis stendas, mokyklos kieme pastatytos nykštuko, kareivio, piemenuko skulptūros [9].

Tautodailininkų dinastiją tęsią anūkas skulptorius ir gintaro juvelyras Tadas Šorys [7].

Bibliografija:

  1. [Lukausko Felikso atsakymas į Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos parengtą  anketą elektroniniam leidiniui „Kretingos personalijų žinynas“]. Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos bibliografijos-informacijos sektoriaus kraštotyros fondas, 2006, 2 lap. Nuotr.
  2. Lukauskas Feliksas. Iš Kas yra kas Klaipėdos apskrityje, 2001. Kaunas: UAB Neolitas, 2001, p. 157. ISBN 9986-709-21-0.
  3. ŠERNAS, Pranciškus. Atkakliųjų svajonės išsipildo. Klaipėda, 1997, vasario 22, p. 10.
  4. Iškilūs Žemaitijos žmonės: dailininkai, muzikai, teatralai, architektai, fotomenininkai: sąvadas. D. 2. [interaktyvus]. Iš Žemaitija: Kultūra. [Vilnius]: Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, 2005 [žiūrėta 2006 m. birželio 28 d.]. Prieiga per internetą: <http://samogitia.mch.mii.lt/KULTURA/Zemaiciai_menininkai_b.htm>.
  5. Kretingos menininkai vakar ir šiandien. Sudarė Danutė Šorienė. Klaipėda: Libra Memelensis, 2004, p. 18. ISBN 9955-544-24-4.
  6. KUKLYS, Algis. „Savo skulptūrų neskaičiavau...“. Švyturys, 2002, sausio 30, p. 5.
  7. ŠEŠKEVIČIENĖ,  Irena. Pasišaukęs liepą, drožė patį gyvenimą. Pajūrio naujienos, 2016, saus. 15, priedas "Smiltys", Nr. 1 (200), p. 9-10.
  1. PUIŠIENĖ, Audronė. Tarp geriausių apskrities liaudies menininkų – ir mūsų rajono tautodailininkai. Pajūrio naujienos. 2008, liep. 25, p. 13.
  2. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Drožėjo kūrybos tąsa šeimoje– iki ketvirtos kartos. Pajūrio naujienos. 2006, birž. 9, priedas "Smiltys" p. 1-2.
  3. KLIETKUTĖ, Jolanta. Skulptūros Kretingos mieste [interaktyvus]. Iš Kretingos krašto enciklopedija. [Kretinga] Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka, 2015 [žiūrėta 2017 m. sausio 19 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.kretingosenciklopedija.lt/lt/straipsniai/kultura/kulturos_paveldas/istorinis_paveldas/skulpturos/>.
  4. Kretingoje kuriamas Saulės laikrodis iš medžio ir akmens. BNS informacija. [interaktyvus]. Iš Delfi: Veidai. [Vilnius], 1999-2017 [žiūrėta 2017 m. sausio 19 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.delfi.lt/veidai/kultura/kretingoje-kuriamas-saules-laikrodis-is-medzio-ir-akmens.d?id=1123363>.

Parengė Birutė Paulauskaitė; redagavo Laima Jonauskaitė, 2017