Gliožeris Kazys

Gimė 1876 metais Vilimiškės Kaime, Kretingos valsčiuje, Kretingos apskrityje.

Mirė1947 metais Kurmaičiuose, Kretingos apskrityje.

Liaudies meistras.

Kariuomenėje netarnavo, turėjo „baltą bilietą“. Meistro amato jis mokėsi pas žymų liaudies meistrą A. Klanevičių (Klanių). 1897 m. K. Gliožeris vedė Rozaliją Donielaitę. Nusipirko 1 dešimtinę žemės Kurmaičių k. (neof. Tintelių), sumokėjo 50 rub., pasistatė trobesius [1].

K. Gliožeris buvo įvairiapusis meistras. Turėjo savo varstotą, staliaus darbo įrankius („geležius“), tekinimui „tekarnę“. Darė sidabrinius, žalvarinius votus, kraitines drabužių spintas, skrynias, lovas, verpimui ratelius, išeiginius vežimus ir ratus. 1907 m. K. Gliožeris dirbo prie Kretingos bažnyčios apdailos darbų. Padarė suolus (klaupkas), apdengė stogą, o 1925 m. stogą remontavo [1].

Be to, K. Gliožeris darė medines koplytėles, kryžius ir skulptūrėles, Užgavėnių kaukes bei Mores-Kotres. Padarė koplytėlę ir madoną Papievienės sodyboje Aukštakių k., Mickaus sodyboje Kurmaičių k., Kretingsodžio, Ruginių k., Petrikaičių k. Šimkaus, Mačernio, Joneckio ir kitų sodybose ir kt. [1].

1967 m. jo darbo madona dar buvo Papievienės sodyboje, velykinio Kristaus skulptūra Tūbausių bažnytėlėje, Užgavėnių kaukės ir Morė Kretingos kraštotyros muziejuje [1].

Kretingos rajono Negarbos kaimo koplytėlėje surastos skulptūrėlės priskirtos Gliožeriui. Jis, droždamas skulptūrą „Kristus, nešantis Kryžių“, matyt, iš anksto žinojo, kad ji bus aprengta, todėl skulptūros paviršius nemodeliuotas. Visas dėmesys sutelktas į veidą: ilgais plaukais galva vainikuota erškėčiais, liesi asketiški skruostai, nuleistos žemyn akys dvelkia kančia. Įdomesnė šioje grupėje Marijos skulptūra, kurioje išryškėja poetiškai naivaus liaudies meistro vidinis pasaulis. Liemenį, rankas, kojas meistras formuoja panašiai kaip J. Paulauskas ar A. Einikis, bet veide su naiviai žvelgiančiomis, arti viena kitos išskobtomis akimis, labai švelniais kaltelio prisilietimais nudailintame skruostų ir kaklo apvalume, žemoje kaktoje su perskirtais per vidurį plaukais daug vidinės ekspresijos. Ji priverčia užmiršti negatyvias skulptūros puses – formų proporcijų netobulumą – ir kelia stiprų estetinį išgyvenimą [2].

1934 m. K. Gliožeris pasistatė namą Kretingoje, o trobelę Kurmaičiuose pardavė. 1944 m. rudenį, apšaudant iš lėktuvų Kretingą, namas buvo sudegintas. Vėl teko keltis gyventi į Kurmaičių kaimą nuomininku, kur išgyveno puspenktų metų [1].

Bibliografija:

  1. MICKEVIČIUS, Juozas. Liaudies meistras Kazys Gliožeris. Iš Kraštotyra: leidinys skirtas Tarybų valdžios penkiasdešimtmečiui. Vilnius: Valst. V. Kapsuko-Mickevičiaus v. spaustuvė, 1967, p. 124-126.
  2. ŽEMAITYTĖ, Zita. Senoji Žemaitijos liaudies skulptūra ir jos meistrai. Iš Dailėtyra. Vilnius: Vaga, 1981, p. 224-255.

Parengė Birutė Naujokaitienė, 2007