Jankauskaitė Barbora

Gimė 1915 metų kovo 18 d., Galalių k., Kretingos rajone.

Mirė 2000 metų gegužės 12 d., Grūšlaukėje, Kretingos rajone.

Liaudies tapytoja.

Barbora Jankauskaitė. Fotografavo K. Paulauskaitė, 1996 m.

Barbora Jankauskaitė [1]

Gimė bežemių valstiečių šeimoje, kurioje augo trys sūnūs ir dvi dukterys. Vaikystėje ganė ūkininkų gyvulius [5]. Baigė Mončių pradinės mokyklos keturis skyrius. Pastebėjęs jos gabumus piešimui, padėjo patarimais, dažais, teptukais Grūšlaukėje atsiradęs klierikas Jonas Vičiulis. Jis buvo vienas jos mokytojų, paskatinęs tapybai, kūrybai apskritai [2]. Palikusi tėvų pastogę, pasisamdė už mergą, nes labai troško užsidirbti pinigų įsigyti tapybos priemonėms [3], keletą metų tarnavo Latvijoje, bet apsirgus broliams sugrįžo į tėvų namus [5].

Kaune atsidarius mokyklai, kurioje buvo mokoma visų meno rūšių pagrindų, įstojo į neakivaizdinį skyrių. Įstojusi beveik metus pasimokė, bet II pas. karas nutraukė mokslus [3]. Po karo persikėlė gyventi į Grūšlaukę [5].

Kurdama peizažus, subrendo kaip liaudies menininkė, susilaukė pripažinimo [2].

Išmokusi siuvėjos amato, trylika metų dirbo bažnyčios „pročkele“. Siuvo armotus, tvarkė bažnyčią, puošė ją [3]. Giedojo bažnyčios chore, vaikus ruošė Pirmajai Konunijai [5]. Susiejusi savo gyvenimą su bažnyčia, tikėjime ieškojo ir rakto į kūrybą. Piešė šventuosius, juos įprasmindama mene [3]. Daug Barboros Jankauskaitės paveikslų puošia Grūšlaukės bažnyčios sienas.

Buvo surengtos parodos Darbėnuose, Kretingoje, Plungėje, Klaipėdoje [3, 5].

Bibliografija:

  1. Barbora Jankauskaitė. Fotografavo K. Paulauskaitė, 1996 m.
  2. ŠERNAS, Pranciškus. Kūryba – ne vienspalvė diena. Klaipėda, 1997, balandžio 23, p. 10.
  3. ŠERNAS, Pranciškus. Kūryba – ne vienspalvė diena. Klaipėda: P. Šerno leidykla, 1997, p, 214-225. ISBN 9986-9086-7052-1-4.
  4. PAULAUSKAITĖ, Kristina. Tavo lango šviesa. Žemaičių saulutė, 1996, lapkričio 1, p. 3.
  5. MASKVYTIS, Juozas. Atsiminimuose – ne tik širdies pasaulis. Švyturys, 2015, kovo 28, p. 5.

Parengė Birutė Naujokaitienė, 2007; Jolanta Klietkutė, 2015