Paulikienė Emilija

Gimė 1928 metais Pasuojos kaime, Molėtų rajone.

Mirė 1985 metais Kretingoje.

Tautodailininkė.

Emilija Paulikienė
Emilija Paulikienė [2]

Nuo pat mažumės mezgė virbalais ir vąšeliu. Kartu su tėvu vaikystėje megzdavo ir tinklus [1].

Ištekėjusi už vyro, atsikėlė į Žemaitiją. Mezgimo, nėrimo talentą perėmė iš mamos, o technikos, komponavimo išmoko pačios su seserimi Valerija. Ji vis drąsiau pasinerdavo į improvizavimo subtilybes. Studijuodavo senovinius nėrimo raštus, norėjo, kad tie senieji raštai, išreikšią senąją lietuvių pasaulėjautą, išliktų žmonių atmintyje ir neišnyktų [1]. Kretingoje ėmė įgyvendinti savo polėkį mezgimui: nėrė, mezgė skaras, staltieses, apykakles, pagalvėles, kilimus, užtiesalus ir kt. [2]

Buvo priimta į Plungės liaudies gaminių įmonę „Minija“ tautodailininke [2], kur dirbdama sukūrė ne vieną dešimtį mezginių pavyzdžių [1]. Mezgė mašinomis ir virbalais, ypač mėgo nerti vąšeliu. Mezgimas jai buvo ir darbas, ir kūryba, ir džiaugsmas [2].

Būdama gyva, E. Paulikienė garsino Kretingą savo darbais, parodomis, auskinėmis rankomis. Jos sukurti mezginiai su „Minijos“ įmonės darbuotojų kūryba apkeliavo daugelį Europos šalių, buvo eksponuojami liaudies meistrų darbų parodose Vilniaus parodos rūmuose. Ji respublikiniame mezgėjų konkurse laimėjo antrąją vietą ir buvo apdovanota tradicine aukso verpste. O už kūrybinius laimėjimus buvo apdovanota meno saviveiklos žymūno ženkleliu [2].

Nuo 1966-ųjų ji – Liaudies meno draugijos narė, su kitais Žemaitijos liaudies meno meistrais aktyviai dalyvaudavo įvairiose parodose. Už originalią kūrybą apdovanota Liaudies meno rūmų garbės raštu [2]. Pirmąją personalinę parodą surengė 1972 m. Klaipėdoje, liaudies meistrų parduotuvėje-parodoje [1]. Po dešimtmečio Klaipėdoje – antra personalinė paroda (1983 m.) [2].

Bibliografija:

  1. ŠERNAS, Pranciškus. Dailiųjų mezginių meistrė. Klaipėda, 1997, liepos 5, p. 10, 11.
  2. ŠERNAS, Pranciškus. Kūryba - ne vienspalvė diena. Klaipėda: P. Šerno leidykla, 1997, p. 324-333. ISBN 9986-9086-7052-1-4.

Parengė Birutė Naujokaitienė, 2007