Jablonskienė Regina

Gimė 1939 metų lapkričio 22 dieną Kūlupėnų kaime, Kartenos valsčiuje, Kretingos apskrityje.

Audėja, mezgėja, nėrėja.

Regina Jablonskienė
Regina Jablonskienė [5]

1954 m. baigė Kūlupėnų septynmetę mokyklą, 1958 m. – Kartenos vidurinę mokyklą. Neakivaizdžiai mokėsi Panevėžio hidromelioracijos technikume, kurį baigė 1971 m. [1].

Baigusi vidurinę mokyklą, dirbo Padvarių pensionate seserimi–šeimininke. Paskui perėjo dirbti į Kretingos grūdų produktų kombinatą svėrėja. Reikėjo padėti tėvams, nes šeimoje buvo 9 vaikai. Grįžo į Kūlupėnus ir dirbo Salantų kooperatyvo, Kūlupėnų parduotuvėje pardavėja. 1967 m. išėjo dirbti į Kretingos MSV. Buvo pasiųsta į kursus į Panevėžio hidromelioracijos technikumą. Ten būdama įstojo į neakivaizdinį skyrių, kur įsigijo hidrotechnikės specialybę. MSV dirbo iki 1977 m. [1].

Nors audimas domino jau nuo mokyklos laikų [2], austi pradėjo 1976 m. [1]. Kai tik laisva minutė – sėda ir audžia. R. Jablonskienė audžia rankšluosčius, lovatieses, staltieses. Mėgstamiausi menininkės siūlai – lininiai. Tradicinius audinių raštus neretai R. Jablonskienė pagražina pagal savo skonį, bet žiūri ir kad tradicija neprapultų [2]. R. Jablonskienės audiniai – dažniausiai keturnyčiai [3].

Išaustus gaminius – rankšluosčius, servetėles, kilimėlius – moteris anksčiau tiekdavo liaudies gaminių įmonei „Minija“ Plungėje. Dabar R. Jablonskienė pagal verslo liudijimą audžia ir mezga vąšeliu. Apie jos gaminius žino užsieniečiai, ir grupėmis atvyksta tiesiai į namus Salantuose. Per keturias dešimtis metų staklėmis ji yra priaudusi kilometrus rankšluosčių [3]. Jos darbai iškeliavo po pasaulį – į Vokietiją, Prancūziją, Švediją, Ameriką, net – Boliviją. Pati kuria ir audimo raštus. Taip pat mezga, neria [4]. R. Jablonskienė pati labai mėgsta puoštis savo rankų darbo rūbais. Ypatingomis progomis dabinasi lininiais apdarais [5].

Dainuoja etnografiniame ansamblyje, bažnyčios chore. Dalyvauja „Paveizėk“ klubo veikloje, pensininkų klubo „Bičiuliai“ veikloje. Dalyvauja Nasrėnų M. Valančiaus muziejaus projekte „Audimo mokyklėlė“, moko austi visus, kas nori [1].

Apdovanota dviem Salantų vidurinės mokyklos, trimis Salantų regioninio parko direkcijos, Platelių vidurinės mokyklos, Klaipėdos televizijos laidos „Žuodis žemaitems“ padėkos raštais [1].

3 parodos surengtos Salantų regioninio parko renginiuose, 4 – Salantų vidurinėje mokykloje, 2 – Salantų kultūros namuose, 2 – Salantų bibliotekoje, 1 – Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje [1].

Priklauso Tautodailininkų sąjungai Kretingos skyriui [1].

Bibliografija:

  1. [Reginos Jablonskienė atsakymas į Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos parengtą anketą elektroniniam leidiniui „Kretingos personalijų žinynas“]. Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos bibliografijos-informacijos sektoriaus kraštotyros fondas, 2007, 2 lap.
  2. POCIUTĖ, Audronė. Audimas – dvasios atgaiva. Klaipėda, 2000, rugpjūčio 16, p. 18.
  3. BENIUŠIENĖ, Irena. Salantiškė savo išaustus rankšluosčius skaičiuoja kilometrais. Pajūrio naujienos, 2007, liepos 3, priedas „Vakarų Lietuva“, p. 1, 3.
  4. DUNAUSKAITĖ, Danutė. Iš sapnų perkelti raštai... Pajūrio naujienos, 2000, balandžio 14, p. 1.
  5. VALANČIENĖ, Valerija. „Mano staklelės gyvos“. Kraitė, 2007, sausio 24 - vasario 13, p. 3.

Parengė Birutė Naujokaitienė, 2008