Kelkis Jonas Ferdinandas

(KELCH JOHANN FERDINAND)

Gimė 1801 metų birželio 10 dieną Piktupėnuose, Šilutės rajone.

Mirė 1877 metų vasario 19 dieną Kisiniuose, Klaipėdos rajone.

Mokytojas, poetas, vienas iš lietuvių periodinės spaudos pradininkų, laikraštininkas, vertėjas, religinių raštų rengėjas.

Kelkis Jonas Ferdinandas
Kelkis Jonas Ferdinandas [4]

Apie 1817–1820 m. mokėsi Karalienės mokytojų seminarijoje. 1820–1851 m. mokytojavo Įsėje (dabar Prčialy, Kaliningrado sritis), 1851–1867 m. – Kretingalėje (Klaipėdos r.) [1]. 1867 m. atsisakęs pareigų, apsigyveno Kisiniuose (Klaipėdos r.). 1832–1874 m. redagavo vieną pirmųjų lietuviškų periodinių leidinių misijų laikraštį „Nusidavimai apie evangelijos praplatinimą“, 1875–1876 m. „Pasiuntinystės laiškelį“ [2]. 1851–1871 m. bendradarbiavo „Keleivyje” [1].

Paskelbė religinio turinio straipsnių, giesmių, pasaulietinio pobūdžio rašinių, parašė istorinę poemą „Lietuvininkai”, satyrinį eilėraštį „Viernas Kretingos žmogus”, skelbė žinias iš Mažosios Lietuvos, rūpinosi lietuvybės išsaugojimu, padėjo ruošti lietuvių kalbos žodynus ir kt. [1]. „Viernas Kretingos žmogus“ – tai Kretingos apylinkės papročiai, ginamos lietuvių teisės, pasisakoma prieš vokiečių įtakos plitimą ir kt. [4]. Parašė pirmuosius lietuvių reportažus, iš kurių klaipėdiečiams įdomiausias ir vertingiausias reportažas apie 1854 m. rudens didįjį Klaipėdos gaisrą. F. Kelkis į Klaipėdą atvyko spalio 5 d. ir, jodamas ant arklio per išdegusį miestą, matė tiesioginį vaizdą. Parjojęs į Kretingą aprašė gaisro įspūdžius ir jau 1854 m. spalio 11 d. Karaliaučiaus „Keleivyje” pateikė juos skaitytojams [1].

Buvo knygų iš vokiečių į lietuvių kalbą vertėjas, sudarytojas, redaktorius. H. Holzo ir M. Šerniaus spaustuvėje išleido kalendorių „Krikščioniškos kalendros ant meto“, 1877 m. Redagavo giesmyną „Visokios naujos giesmės“ (1876 m.), sudarė giesmių rinkinį „Giesmelės apie evangelijos prasiplatinimą tarp žydų ir pagonų“ (1861 m.). Su spaustuvininku F. Šrioderiu iš vokiečių kalbos išvertė ir parengė spaudai J. Rambacho pamokslų rinkinį „Apmąstymai apie kentėjimų Kristaus“ (1866 m.), su juo ir J. Lapaičiu – H. Millerio ir kitų autorių pamokslų rinkinį „Mišios“ (1867 m.). Smerkė lietuvininkų germanizaciją. Siuntė peticijas Prūsijos karaliui ir Vokietijos imperatoriui Vilhelmui I, švietimo ir kulto ministrui, prašydamas bent tikybą mokyklose dėstyti lietuvių kalba [3]. Talkino A. Schleicheriui ruošiant lietuvių kalbos žodyną ir gramatiką, taip pat davė medžiagos ir F. Kuršaičio žodynams [4].

Bibliografija:

  1. Kelkis (Kelch) Johanas Ferdinandas. Iš Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka: Klaipėda: miestas ir žmonės [interaktyvus]. Klaipėda: KLAVB, 2000–2007 [žiūrėta 2008 m. sausio 9 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.klavb.lt/KLAVBnaujas/zmones/kacinskas.htm>.
  2. GINEITIS, Leonas. Kelkis, Jonas Ferdinandas. Iš Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2001, p. 232. ISBN 9986-513-95-2.
  3. KAUNAS, Domas. Kelkis Johanas Ferdinandas. Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, t. 9, p. 711. ISBN 5-420-01591-9.
  4. GUDAITIS, K. Kelkis Fridrichas. Iš Lietuvių enciklopedija. Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1957, t. 11, p. 340-341.

Parengė Birutė Naujokaitienė, 2008