Kniūkštienė Teresė

Gimė 1892 metais.

Mirė – nežinoma.

22 metus plušėjo svetimuose ūkiuose. Penkerius metus Rūdaičiuose ją vadino „daraktore“. Pramokusi iš darbėniškio Juozo Bendiko rašto, Teresė mokė skaityti, rašyti, skaičiuoti savo kaimo vaikus, savo vienmečius [1].

Mokslo metai būdavo viena žiema, nuo rudens iki Velykų. Mokyklos nebuvo – eidavo iš trobos į trobą, po dvi dienas į kiekvieną. Per penkerius daraktoriavimo metus neuždirbo nieko, jai tik duodavo pavalgyti ir per Velykas pyrago [1].

Sulaukusi garbaus amžiaus Teresė Kniukštienė savo meilę mokslui perdavė anūkėlei: mokė ją skaičiuoti, skaityti. Buvusi daraktorė džiaugėsi pasikeitusiu laikmečiu ir išaugusia mokslo verte [1].

Bibliografija:

  1. PETRAITIENĖ, Stanislava. Pati ryškiausia šviesa. Švyturys, 1972, balandžio 25.

Parengė Birutė Naujokaitienė, 2008