Dogelis Povilas

Gimė 1877 metų vasario 1 dieną (sausio 20 dieną), Kniebionių kaime, Raseinių rajone.

Mirė 1949 metų lapkričio 3 dieną, Kaune, palaidotas Arkikatedros bazilikos šventoriuje.

Kunigas, rašytojas, visuomenės veikėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo organizatorius.

Povilas Dogelis
Povilas Dogelis [1]

Lietuviškai skaityti ir rašyti išmokė daraktorė V. Grigaravičienė. Toliau mokėsi Girkalnio ir Raseinių mokyklose, Liepojos gimnazijoje. 1894 metais įstojo į kunigų seminariją Kaune. Norėdamas išmokti lietuviškos gramatikos lavinosi privačiai. Jau pirmame kurse savo ranka rūpestingai perrašė kunigo K. Jauniaus kalbamokslį ir taip išmoko taisyklingai lietuviškai rašyti. Seminarijoje buvo priimtas į slaptą klierikų organizaciją, kuri rūpinosi lietuvybės palaikymu, lietuviškos spaudos platinimu. 1899 metais įšventintas į kunigus ir paskirtas vikaru į Kvetkus (Biržų r.) [1]. Perkeltas į Panemunėlį 1902 metais už atsisakymą dėstyti tikybą rusų kalba Panemunėlio pradinėje mokykloje rusų administracijos uždarytas į Kretingos vienuolyną. Čia su kitais organizavo draudžiamosios lietuviškos spaudos gabenimą iš Mažosios Lietuvos [1]. Kretingoje artimai bendradarbiavo su kunigu Antanu Bizausku ir kunigu Kazimieru Petreikiu. Trise jie organizuodavo lietuviškos spaudos gabenimą iš Mažosios Lietuvos. P. Dogelis buvo atsakingas už atvežamos spaudos slėpimą ir išdavimą knygnešiams. Slėptuvę įrengė viename iš vienuolyno negyvenamų kambarių. 1904 metais iš vienuolyno paleistas. Kunigavo Nemakščiuose (Raseinių r.), Kauno Arkikatedroje bazilikoje [1]. 1926 metais suteiktas Kauno Arkikatedros Kapitulos garbės kanauninko vardas [2].

Nuo 1903 metų rašė straipsnius į  laikraščius „Tėvynės sargas“, „Kryžius“, „Dirva–Žinynas“ ir kt. Išvertė į lietuvių kalbą ir išleido keletą religinio turinio knygelių [1].

Dalyvavo katalikiškų organizacijų (blaivybės, zitiečių) veikloje. 1911 metais buvo Katalikų mokytojų sąjungos, Ateitininkų sąjungos, 1912 metais - pavasarininkų federacijos vienas steigėjų [3]. Buvo 1908 metais Kaune įkurtos Lietuvių katalikių moterų draugijos dvasios tėvu [4]. 1914-1919 metais Vilniuje buvo Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti sekretorius. 1917 metais buvo lietuvių konferencijos Vilniuje vienas sekretorių [3].

1916 metais suimtas vokiečių, 1919 - bolševikų. 1920-1921 metais buvo Steigiamojo Seimo atstovas (LKDP frakcija), Katalikų veikimo centro veikėjas, nuo 1937 metų pirmininkas, nuo 1928 metų „Saulės“ draugijos centro valdybos pirmininkas [5].

Parašė autobiografines knygas „Kalėjimuose pas bolševikus“ (1930) bei „Mano gyvenimo prisiminimai“ (1936) [5].

Bibliografija:

  1. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; ir MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864-1904. – Vilnius: Diemedis, 2004, p. 120-121. ISBN 9986-23-117-5.
  2. Dogelis Povilas: [biografija]. Iš Lietuviškas žodis: knygnešiai [interaktyvus]. Vilnius: Regioninių kultūros iniciatyvų centras, [b. m.] [žiūrėta 2008 m. lapkričio 10 d.]. Prieiga per internetą < http://www.spaudos.lt/Knygnesiai/Povilas_Dogelis.htm>.
  3. Dogelis Povilas: [biografija]. Visuotinė lietuvių enciklopedija. - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. T. 5, p. 47. ISBN 5-420-01532-3.
  4. LIUPKEVIČIUS, Jonas. Moterys lietuvių kultūroje (1905–1940 m.). Kultūros aktualijos: informacinis leidinys. Vilnius: Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centras, 2005, nr. 4(45), p. 35-36.
  5. Dogelis Povilas: [biografija]. Iš Vikipedija. Laisvoji enciklopedija [interaktyvus]. [b.v.]: [b.l.], 2008 [žiūrėta 2008 m. lapkričio 10 d.]. Prieiga per internetą < http://lt.wikipedia.org/wiki/Povilas_Dogelis>.

 Parengė Lina Buikienė, 2008