Kazlauskas Kazimieras

Gimė 1865 metų kovo 27(15) dieną Alkupio kaime, Šilalės rajone.

Mirė 1950 metų vasario 5 dieną Tveruose, Plungės rajone.

Kunigas, lietuvybės puoselėtojas, knygnešys.

Kazimieras Kazlauskas
Kazimieras Kazlauskas [1]

Mokėsi Kvėdarnos valdinėje pradžios mokykloje, 1879–1883 m. – Šiaulių gimnazijoje. Paskutiniaisiais mokslo metais gaudavo paskaityti „Aušrą“. 1883–1886 m. tarnavo vaistinėse Maskvoje ir Chotine (Moldovoje). 1886 metais įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. Čia K. Kazlauskas pasireiškė kaip susipratęs klierikas lietuvis, domėjosi lietuvybės išsaugojimo klausimais. Seminarijoje buvo vienas iš lietuvių sąjūdžio pradininkų. Kunigas Aleksandras Burba, atvykęs į seminariją su juo susipažinti, įteikė kelis „Varpo“ numerius ir savo poemą „Senkus Jurgis“. Vilniuje dirbęs vaistininkas Kušleika iš Kurtuvėnų parapijos K. Kazlauskui atnešdavo „Varpą“. 1890 m. baigęs seminariją, į kunigus nebuvo įšventintas (priežastys nežinomos). Išvyko dirbti į vaistinę Drujoje (Vitebsko gubernija, Gudija). 1891 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją. Kunigo šventimai suteikti 1892 m. [1].

Nuo 1893 m. vikaravo Vidžiuose (Gudija). Iš knygnešių gavęs lietuviškos spaudos, ją platindavo. 1895 m. sulaikytas Tauragėje ir vieneriems metams uždarytas į Kretingos bernardinų vienuolyną. Ten J. Tumas pasiūlė jam ir F. Leliui organizuoti „Tėvynės sargo“ leidimą. K. Kazlauskas ir F. Lelis slapta nuvyko į Tilžę pas leidėją Šenkę, susitarė dėl laikraščio spausdinimo. 1896 m. K. Kazlauskas „Tėvynės sarge“ išspausdino 10 straipsnių bei žinučių [1].

Išleistas iš vienuolyno 1896–1897 m. dirbo vikaru Rumšiškėse (Kaišiadorių r.). Čia užmezgė ryšius su knygnešiais, gaudavo iš jų lietuviškos spaudos, organizuodavo jos platinimą. 1897 m. perkeltas į Rozalimą (Pakruojo r.) toliau rūpinosi lietuvybės stiprinimu. Suorganizavo tretininkes (Oną Balnionytę, Teklę Augustinavičiūtę ir kt.), pavedė joms kaimuose slaptai mokyti vaikus lietuviško rašto ir platinti lietuvišką spaudą. 1901 m. paskirtas Karklėnų filialistu (Kelmės r.). Čia taip pat užmezgė ryšius su knygnešiais, kurie atnešdavo lietuviškos spaudos [1]. 1907 m. perkeltas klebonu į Svėdasus (Anykščių r.). Parapijoje rūpinosi draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimu, slaptų lietuviškų mokyklų steigimu. Vėliau kunigavo kitose parapijose – Krekenavoje, Gruzdžiuose, Deltuvoje, Lapėse, Kelmėje. Nuo 1944 m. buvo altaristas Lygumuose (Pakruojo r.) [2].

 Bibliografija:

  1. Kazlauskas Kazimieras. Iš KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas; ir MISIUS, Kazys. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864-1904. – Vilnius: Diemedis, 2004, p. 223. ISBN 9986-23-117-5.
  2. KALUŠKEVIČIUS, Benjaminas. Kazlauskas Kazimieras. Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, t. 9, p. 674. ISBN 5-420-01591-9.

Parengė Lina Buikienė, 2008