Laučiūtė Jūratė Sofija

Gimė 1942 metų sausio 11 dieną Darbėnuose, Kretingos rajone.

Kalbininkė, baltistė, humanitarinių mokslų daktarė.

Jūratė Sofija Laučiūtė
Jūratė Sofija Laučiūtė [1]

1948–1958 m. mokėsi Darbėnų vidurinėje mokykloje, 1958–1963 m. studijavo Vilniaus universitete, kur įgijo filologo, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo specialybę, 1966–1970 m. – Leningrado (dabar – Sankt Peterburgo) universiteto Filologijos fakulteto Bendrosios kalbotyros katedros aspirantūroje. 1972 m. apgynė kandidato disertaciją tema „Leksičeskije baltizmy v slavianskich jazykach“ [1].

1963 m. dirbo LTSR Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto laborante, 1963–1965 m. – Vilniaus universiteto Filosofijos katedros laborante, asistente [2], 1965–1966 m. mokytojavo Darbėnų vidurinėje mokykloje [4], 1970–1971 m. buvo Leningrado universiteto bibliotekininkė, 1971–2002 m. – TSRS Mokslų akademijos Kalbotyros instituto (Lingvistinių tyrinėjimų instituto) Leningrado filialo jaunesnioji, vėliau – vyresnioji mokslo darbuotoja, 1991–1993 m. – Lietuvos nuolatinės atstovybės Maskvoje įgaliotoji atstovė Leningradui, 2000–2001 m. – Lietuvos nacionalinio radijo direktorė, nuo 2001 m. – Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto vyr. mokslo darbuotoja, nuo 2007 m. yra Klaipėdos universiteto Baltistikos centro direktorė [2].

1988–1990 m. buvo pirmoji Leningrade atkurtos Lietuvių kultūros draugijos, puoselėjančios lietuvybę, vadovė [3, 5]. 1991 m. vasario 16 d., padedant Lietuvių kultūros draugijai, Leningrade pirmą kartą viešai paminėjo šią nepriklausomos Lietuvos valstybinę šventę. 1993 m., remiant Laisvos Lietuvos fondui bei Lietuvių kultūros draugijos jėgomis, Sankt Peterburge pravedė dviejų dienų trukmės „Daukanto dienas“, skirtas šio didžiojo istoriko 200 metų gimimo metinėms paminėti. Įgyvendino tęstinį kultūrinį projektą „Lietuviai Rusijoje – rusai Lietuvoje“. Nuo 1989 m. aktyviai bendradarbiauja Lietuvos ir Rusijos žiniasklaidoje (temos: užsienio ir vidaus politikos aktualijos; tarptautiniai santykiai; nacionaliniai santykiai ir jų istorija; moralės ir pilietinės visuomenės problemos) [1]. Aktyviai tarpininkavo tarp besikuriančių Rusijos demokratinių organizacijų ir Lietuvos Sąjūdžio bei dabartinių demokratinių, visuomeninių institucijų ir organizacijų. Dalyvavo kuriant Leningrado liaudies frontą, Rusijos krikščionių demokratų partiją bei partijas „Demokratičeskaja Rossija“, „Demokratičeskij vybor Rossiji“, „Partija ekonomičeskoj svobody“ [2]. Yra Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto žurnalo „Res humanitariae“ redkolegijos narė. Nuo pat pirmųjų Sąjūdžio susikūrimo metų reguliariai skelbia savo straipsnius Kretingos rajono spaudoje. Kretingoje organizavo dviejų dienų seminarą „Sąmoningi ir sąžiningi piliečiai – saugi valstybė“, kuriame dalyvavo žymūs Lietuvos politikai, dvasininkai ir kiti rajono bendruomenės atstovai [1]. Nuo 2011 m. Kretingos rajono savivaldybės tarybos narė. [9]

Išleistos knygos: „Lietuvių kalbos žemaičių tarmės daiktavardžių kirčiavimo ypatybės“ (1979) [6], „Slavų kalbų baltizmų žodynas“ (1982), „Peterburgas Lietuvos kultūros ir mokslo istorijoje“ (2002) [2, 4, 8]. Yra daugiau nei 60 straipsnių rusų, lietuvių kalbų baltų ir slavų seniausiųjų santykių, leksikologijos, onomastikos bei etnogenezės temomis autorė. Skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose Lenkijoje (1973, 1987), Leningrade ir Maskvoje (Rusija), Minske (Baltarusija), Rygoje ir Liepojoje (Latvija), Vilniuje. Pratęsdama jau žinomas nuomones, argumentavo hipotezę apie slavų protėvynę šiaurės rytų Priekarpatėje ir vakarų Poliesėje [2].

J. S. Laučiūtė ir toliau tyrinėja seniausius baltų ir slavų kalbų santykius [7].

Bibliografija:

  1. [Jūratės Sofijos Laučiūtės atsakymas į Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos parengtą anketą elektroniniam leidiniui „Kretingos personalijų žinynas“]. Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos bibliografijos-informacijos sektoriaus kraštotyros fondas, 2009, 4 lap. Nuotr.
  2. Kas yra kas Lietuvoje. Lietuvos pasiekimai, 2008. Kaunas: Neolitas, 2008, p. 799. ISSN 2029-0152.
  3. Jūratė Sofija Laučiūtė. Iš Lietuvos moterys. [Vilnius]: Lietuvos Europos institutas, 2002, p. 87. ISBN 9955-9448-1-1.
  4. SABALIAUSKAS, Algirdas. Laučiūtė Jūratė. Iš Lietuvių kalbos enciklopedija = Lithuanian Language Encyclopedia. Sudarė Vytautas Ambrazas, et al. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1999, p. 353. ISBN 5-420-01433-5.
  5. KUKLYS, Algis. Likimai: publicistika. Klaipėda: Druka, 2003, p. 46-49. ISBN 9986-848-35-0.
  6. Laučiūtė Jūratė. Iš Lietuvių kalbininkų sąvadas [interaktyvus]. [b. v.]: [b. l.], 2000 [žiūrėta 2009 m. kovo 25 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.ipc.lt/21z/mokymas/intermok/projektai/kalbininkai/Projektas/Kalbininkai/Lauciute_Jurate.htm>.
  7. PUIŠIENĖ, Audronė. Nepasiklydusi likimo vingiuose. Pajūrio naujienos, 2007, lapkričio 30, priedas "Mūsų žmonės", nr. 3(3), p. 1-2.
  8. PAULIKIENĖ, Danutė. Žymūs Darbėnų krašto žmonės: kūryba – jų gyvenimo dalis [elektroninis dokumentas]. Kretinga: Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka, 2008, 1 komp. diskas (CD-ROM).
  9. Jūratė Sofija Laučiūtė. Iš Darbėnai [interaktyvus]. [Darbėnai]:  Darbėnų miestelio bendruomenės svetainė pasauliui, 2017 [žiūrėta 2017 m. sausio 3 d.]. Prieiga per internetą:<www.darbenai.lt/lt/miestelio-zymus-zmones/82-apie-darbenus/zmones-2/132-jurate-sofija-lauciute>.

Parengė Birutė Naujokaitienė. Redagavo Jurgita Bružienė, 2017