Maksvytis Juozapas

Gimė 1951 m. vasario 9 d. Peldžių k., Darbėnų sen., Kretingos r.

Gyvena Peldžių k., Kretingos r.

Poetas, pedagogas.

Maksvytis Juozapas
Juozapas Maksvytis [1]

Gimė žemdirbių Juozo ir Petronėlės Beniušytės Maksvyčių šeimoje, kurioje užaugo šeši vaikai. Juozapas – penktasis vaikas [2].

Pirmąsias raides pažinti išmokė motina [3], kuri vaikystėje pamokė ir rašyti eilėraščius [4], 1958–1962 m. J. Maksvytis mokėsi Peldžių pradinėje mokykloje, 1962–1966 m. Grūšlaukės aštuonmetėje mokykloje, 1966–1969 m. – Darbėnų J. Šimkaus vidurinėje mokykloje, 1969–1973 m. – Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultete, lietuvių kalbos ir literatūros specialybės [2].

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju dirbo 1973–1987 m. Mokytojaudamas Šačių (Skuodo r.) vid. mokykloje vadovavo jaunųjų kraštotyrininkų bei jaunųjų korespondentų būreliams. 1988–1993 m. dirbo Kretingos S. Daukanto vid. mokykloje, 1993–2014 m. – Darbėnų vid. mokykloje. 1999 m. įgijo lietuvių kalbos vyr. mokytojo  kategoriją [2].
Kretingos rajono literatų klubo „Sedula“ narys [5].

Pirmąjį kūrybinį darbą publikavo besimokydamas 4-oje klasėje. Tai buvo žinutė „Naujieji metai Peldžių pradinėje mokykloje“ laikraštyje „Švyturys“. Pirmąjį eilėraštį publikavo besimokydamas 7-oje klasėje. Eilėraščių temos labai įvairios – nuo proginių eiliuotų sveikinimų iki meilės, būties, gamtos jausenų. Sukūrė nemažai eilėraščių ir žemaičių kalba [2]. J. Maskvyčio eilių nuoširdumas, banguojanti ritmo tėkmė, visiems suprantama žodžių simbolika, persipynusi vaizdinėmis metaforomis subūrė gausų jo poezijos gerbėjų ratą [6].

Kūrybiniai darbai plačiai publikuoti Lietuvos spaudoje, poetas bei jo darbai pristatyti knygose „Ištirpęs liūdesys“ (Plungė, 2000), P. Kontrimienė-Šermukšnėlis „Kas gi tau, lietuvi, tokią dalią skyrė? (Vilnius, 2003), A. Kuklys „Likimai“ (Klaipėda, 2003), „Kretingos krašto žodžio meistrai“ (Klaipėda, 2004), D. Dunauskaitė „Pokalbiai ant Akmenos kranto“ (Klaipėda, 2007), A. Kuklys „Pilnatis“ (Vilnius, 2011).
Pagal J. Maksvyčio eiles muziką sukūrė Irena Gaškaitė, Antanas Galdikas, Aloyzas Žilys, Gintaras Pucas, Pranas Razmus [2].

Ne kartą apdovanotas Skuodo r. liaudies švietimo skyriaus, Kretingos r. sav. kultūros skyriaus, įvairių mokyklų garbės ir padėkos raštais. 1978 m. pripažintas geriausiu neetatiniu korespondentu, yra Liudo Adomausko konkurso laureatas. 2009 m., 2010 m., 2011 m. savaitraščio „Žaliasis pasaulis“ respublikinių literatūrinių rašinių gamtos tema „Mačiau, girdėjau...“ konkursų laureatas, 2009 m. apdovanotas LR Švietimo ir mokslo ministerijos padėkos raštu už nuoširdų pedagoginį ir metodinį darbą, aktyvią visuomeninę veiklą, 2012 m. apdovanotas Kretingos rajono savivaldybės Kultūros skyriaus „Angelu“ už aktyvią kultūrinę veiklą. 2015 m. už aktyvią ir reikšmingą kūrybinę veiklą suteikta Kretingos rajono savivaldybės kultūros ir meno premija [2].

Poetas aktyviai dalyvauja įvairiuose susitikimuose su skaitytojais, bendradarbiauja su spauda, rašo straipsnius, eiles, ruošiasi išleisti kūrybinių darbų knygą [2].

Bibliografija:

  1. [Juozapo Maksvyčio nuotrauka. Fotografavo Darius Šypalis]. Iš Pajūrio naujienos, 2000, kovo 30 d., priedas „Smiltys“, p. 7.
  2. [Juozapo Maksvyčio atsakymas į Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos parengtą anketą elektroniniam leidiniui „Kretingos personalijų žinynas“]. Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos bibliografijos-informacijos sektoriaus kraštotyros fondas, 2016, 3 lap.
  3. Kretingos krašto žodžio meistrai. Klaipėda: Libra Memelensis, 2004, p. 131.
  4. KAREČKAITĖ, Aldona. Poetas labiausiai mėgsta pavasarį. Pajūrio naujienos, 2003, lapkričio 14, priedas „Smiltys“, p. 1.
  5. KUKLYS, Algis. Likimai. Klaipėda: Druka, 2003, p. 137–139.
  6. DUNAUSKAITĖ, Danutė. Vienatvės pagimdyta kūryba. Pajūrio naujienos, 2000, gegužės 12, priedas „Smiltys“, p. 3.

Parengė Jolanta Klietkutė, 2016