Bibliotekos darbo laikas I–IV (9:00–18:00), V (10:00–17:45), VI (9:00–16.00),
VII (NEDIRBA). Paskutinė mėnesio darbo diena –švaros diena.

Pasirinkite kalbą

SFbBox by enter-logic-seo.gr

Žimontas Bronislovas (Žymantas Bronius) Sukurta: 2012 12 12 Atnaujinta: 2012 12 12

Gimė 1913 metų liepos 23 dieną Užvenčio kaime, Kelmės rajone, Šiaulių apskrityje.

Mirė 2007 metų sausio 13 dieną Kretingoje.

Tautodailininkas, drožėjas, Kretingos rajono Garbės pilietis.

Bronislovas Žimontas
Bronislovas Žimontas [6]

Bronius Žymantas – šviesi, tauri, labai įdomi ir kūrybinga asmenybė. B. Žymantas buvo neeilinių gabumų žmogus: tautodailininkas, liaudiškosios kūrybos liaudiškiausias artistas. Buvo jis ir šmaikštuolis Palangos Juzė, visą Respubliką stebinęs savo originalumu. Gražiai jis dėvėjo mūsų tautinį kostiumą ir pypkę. Turėjo kažkokio ypatingo žemaitiško žavesio ir žemaitiškos išminties, kurią gausiai barstė šventėse ir mugėse [1].

Tėvai buvo mažažemiai valstiečiai, šeimoje – devyni vaikai. Nuo ketverių metų jau ganė žąsis, ir jau tuomet beržo ar liepos pliauska jo, vaiko, rankose virsdavo švilpyne ar ornamentuota lazda. Atitrūkęs nuo ūkio darbų, pynė krepšius už duonos riekę. Nors baigė du nepilnus mokyklos skyrius, B. Žymantas išėjo didelę gyvenimo mokyklą. Šiuos „mokslus“ lydėjo nesutramdomas noras pažinti pasaulį, savarankiškai mokytis. Tad potraukis knygai ėjo paraleliai kartu su drožyba [1].

Vėliau gavo šiokią tokią tarnybėlę viename kooperatyve – supirkinėti žemės ūkio produktus iš gyventojų. Jo širdis nebeištvėrė be visuomeninės veiklos. Pažįstami jį rekomendavo į pavasarininkų organizaciją, kur galėtų visą savo energiją nukreipti kultūrinei veiklai. Netrukus ėmė šviesti Užventyje kultūrinė šviesa – rūpinosi jis ne vien kultūrine veikla, bet ir sportine. Įkūrė futbolo, krepšinio, tinklinio, lengvosios atletikos komandas... [2]. Nepriklausomoje Lietuvos kariuomenėje baigė atitinkamus kursus ir užsitarnavo jaunesniojo puskarininkio laipsnį [3]. Daug dėmesio skyrė savišvietai. Įsijungė į šaulių sąjungą, o artėjant rusų okupacijai buvo priverstas trauktis iš Užvenčio. Pasitraukė į Klaipėdos kraštą [2].

1941 m. spalio 15 d. B. Žymantas užsirašė savanoriu 14–ąjį lietuvių savisaugos batalioną, kuriame tarnavo iki 1943 m. pavasario, kol buvo išsiųstas į frontą, ir lietuvių savisaugos fronto batalionuose kovojo iki pat 1945 m. gegužės 8 d. Jaunesnysis puskarininkis B. Žymantas fronte laisvu nuo tarnybos metu negalėjo atsispirti ir savo pagrindiniam pašaukimui – dailei. Karo metu, 1943 m. pabaigoje, dalyvavo pirmojoje oficialioje tarptautinėje parodoje, kuri vyko kažkuriame Vokietijos muziejuje. Pasibaigus karui, nepanoro pasiduoti bolševikams. Latvijoje tarnavo pas ūkininką ir be dokumentų buvo suimtas NKVD. Liepojos operatyviniame skyriuje 1945 m. gegužės 20 d. ištardytas, išsiųstas į Karelijos–Suomijos SSR MVD filtracijos lagerį Nr. 0313, Medvežegorsko mieste. 1946 m. balandžio 19 d. vadovaujantis Karelijos–Suomijos SSR MVD įsakymu Nr. 00336 išsiųstas „į gyvenamąją vietą dėl tolimesnio patikrinimo“ [3].

Teko ir „Laisvės“ fabrike dirbti, ir Kurmaičių kultūros namuose direktoriauti, ir Tūbausių bei Kretingalės aštuonmetėse mokyklose vaikus darbų mokyti. Būtent Kretingalėje ir lėlių teatrą pradėjo kurti [4]. Kažkieno pasiūlytas dirbo ir Kalnalio bažnyčioje zakristijonu [2].

Traukė jį kūryba, ėmęs jaunystėje drožti šaukštus, nesustojo per visą savo netrumpą gyvenimą. Jis nuolat dalyvavo mugėse, amatų dienose, festivaliuose, kitokiose žmonių susibūrimuose, džiugindamas žmones savo išmone. Jo išdrožti šaukštai žavi lietuviškos buities išraiška. Kiekvienas jo šaukštas – labai išradingas savo kompozicija ir išreiškiantis lietuviškas tradicijas. Daug jo šaukštų – originalūs suvenyrai [2].

Kretingoje jį išgarsino lėlės. Juokingos, „gyvos“ – tampomos, tarsi judančios, „atėjusios“ į saviveiklinį Bronislovo Žymanto vaikų lėlių teatrą. Scenarijus kūrė pats meistras ir vaidintojai. B. Žymanto lėlių teatras davė pradžią jau daugiau nei 20 metų gyvuojančiam Kretingos kultūros rūmų A. Verbuto vaikų teatrui „Atžalynas“. B. Žymanto lėlių kolekcija saugoma muziejuje [5].

Bronius Žymantas buvo aktyvus miestų švenčių, mugių dalyvis, žmonių vadinamas – Žemaičių Joniu. Parodose dalyvavo nuo 1947 m. Surengė 1 personalinę parodą. Nuo 1960 m. priklausė Lietuvos tautodailės sąjungai [6].

Bronių Žymantą Lietuvoje išgarsino režisieriaus Henriko Šablevičiaus filmai „Turgus“ ir „Kretingos medinukai“, kurių herojumi buvo Bronius Žymantas. Pastarasis filmas atskleidė tautodailininko ypatingą pomėgį: gaminti judančias lėles, statyti spektaklius, režisuoti įvairius vaizdinius [1].

2002 m. už tautinės kultūros puoselėjimą Broniui Žymantui suteiktas Kretingos rajono Garbės piliečio vardas [7].

Bibliografija:

  1. Pro memoria: Bronius Žymantas 1913 07 23 - 2007 01 13. Pajūrio naujienos, 2007, sausio 16, p. 4.
  2. ŠERNAS, Pranciškus. Kūryba – ne vienspalvė diena. Klaipėda: P. Šerno leidykla, 1997, p. 75-89. ISBN 9986-9086-7052-1-4.
  3. ČERSKUS, Robertas. Bronius Žymantas – karys ir menininkas: Nežinoma žinomo Žemaitijos menininko praeitis. XXI amžius, 2008, liepos 9, p.10,12.
  4. STANKUVIENĖ, Laima. Bronius Žymantas – Aukščiausiojo dovana Kretingai, Švyturys, 2003, liepos 30, p. 5.
  5. PETRAITIENĖ, Stanislava. Garsėja medinukais ir sodina gėles. Ūkininko patarėjas, 2001, rugpjūčio 9, p. 16.
  6. Kretingos menininkai vakar ir šiandien. Sudarė Danutė Šorienė. Klaipėda: Libra Memelensis, 2004, p. 46. ISBN 9955-544-24-4.
  7. VITKAUSKIENĖ, Vitalija. Pasipildė rajono garbės piliečių gretos. Pajūrio naujienos, 2002, birželio 4, p. 4.

Parengė Birutė Paulauskaitė; Asta Kuktorovienė, 2007–2008


Renginiai

Turite klausimų?

Darbuotojams

Replica shoes