Bibliotekos darbo laikas I–IV (9:00–18:00), V (10:00–17:45), VI (9:00–16.00),
VII (NEDIRBA). Paskutinė mėnesio darbo diena –švaros diena.

Pasirinkite kalbą

SFbBox by enter-logic-seo.gr

Maciūtė Regina Sukurta: 2012 12 05 Atnaujinta: 2012 12 05

Gimė 1946 metų birželio 18 dieną Šašaičių kaime, Kretingos rajone.

Dainininkė (sopranas), nusipelniusi artistė, Kretingos rajono Garbės pilietė, Lietuvos nacionalinės filharmonijos solistė, Muzikos akademijos docentė, LDK Gedimino 4-ojo laipsnio ordino kavalierė.

Regina Maciūtė
Regina Maciūtė [6]

1953-1959 m. mokėsi Jokūbavo (Kretingos r.) 8-metėje mokykloje, 1959-1964 m. – Kretingos vidurinėje mokykloje (dabar – Kretingos pranciškonų gimnazija), 1964-1966 m. lankė Lietuvos valstybinės konservatorijos (LVK) Dainavimo skyriaus parengiamuosius kursus, 1966-1971 m. studijavo LVK [1, 2]. Baigusi konservatoriją, porą mėnesių stažavosi Bulgarijoje pas žymųjį tenorą I. Josifovą. Profesoriaus S. Sondeckio dėka 1990 m. stažavosi Štutgarto Bacho akademijoje. 1992 m. Muzikos akademijos siuntimu stažavosi Zalcburgo akademijoje pas žymiąją dainininkę G. Bambri [3, 4].

1971-2006 m. buvo Lietuvos nacionalinės filharmonijos solistė, nuo 1988 m. – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) dėstytoja, docentė (1996), nuo 2004 m. – LMTA profesorė [1, 2, 5]. 2005-2006 m. buvo LMTA Dainavimo katedros vedėja [6].

1998-2003 m. Šatrijos Raganos bendrijos, besirūpinančios rašytojos atminimo išsaugojimu, pirmininkė, 2005 m. I tarptautinio dainininkų ir koncertmeisterių konkurso Lietuvoje žiuri pirmininkė, 2005 m. respublikinio „Dainų dainelės“ konkurso žiuri pirmininkė, IV Beatričės Grincevičiūtės konkurso žiuri pirmininkė [6]. Nuo 1995 m. Nacionalinių meno ir kultūros premijų komiteto narė [7, 10].

Lietuvos liaudies artistė. Baltijos šalių ir Baltarusijos teatro draugijų vokalistų konkurso, Baltijos šalių, Baltarusijos ir Moldovos jaunųjų atlikėjų konkurso, tarptautinio M. Glinkos vokalistų konkurso laureatė [1]. Repertuarą sudaro įvairių stilių kamerinė muzika ir monumentalių vokalinių instrumentų kūrinių solo partijos [5]. Svarbiausi atlikti operos vaidmenys: Mimi Dž. Pučinio „Bohemoje“, Mikaela Ž. Bizė „Karmen“, Sesuo V. Barkausko „Legendoje apie meilę“, solo partijos: L. van Bethoveno IX simfonijoje, W. A. Mocarto „Requiem“, J. Haidno „Pasaulio sutvėrime“, G. F. Hendelio „Mesijuje“, G. Maklerio Aštuntojoje simfonijoje, O. Messiaeno „Harawi“ ir kt. [8]. Koncertuoja su įvariais muzikiniais kolektyvais: Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansambliu „Musica humana“, Mažosios Lietuvos simfoniniu orkestru, Vilniaus valstybiniu kvartetu bei savo dainavimo klasės studentais [6, 9]. Dalyvauja muzikos festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje (Šlezvig-Holšteino), gastroliavo: JAV, Japonijoje, Kanadoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Rusijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Italijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Islandijoje, Vokietijoje [10].

Papildė Radijo fonoteką gausiais įrašais: kartu su Gražina Ručyte-Lansbergiene įrašė O. Messiaeno ciklą „Harawi”, daugelio lietuvių kompozitorių kūrinius (E. Balsio, J. Gruodžio, K. V. Banaičio, B. Dvariono, S. Vainiūno ir kt.); diriguojant Sauliui Sondeckiui įrašė W. A. Mozarto Requiem, G. Rossini „Stabat Mater”, F. Schuberto Mišias G-dur, G. F. Handelio „Mesiją”; diriguojant Juozui Domarkui – G. F. Handelio Oratoriją „Aleksandro šventė arba muzikos galia”; daug kūrinių įdainavo su liaudies instrumentų ansambliu „Sutartinė“. Išleido 9 kompaktinius diskus su įdainuotais įvairių žanrų kūriniais [6, 10].

1996 m. įteiktas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinas [5, 6]. 1998 m. apdovanota Lietuvos Respublikos Vyriausybės Meno premija. 2002 m. įteiktas Lietuvos muzikų sąjungos „Auksinio disko“ apdovanojimas [1, 2, 5].

Kretingos rajono savivaldybės tarybos nutarimu, 2003 m. birželio 26 d. suteiktas Kretingos rajono Garbės pilietės vardas [6].

Bibliografija:

  1. Kas yra kas Lietuvoje. Lietuvos pasiekimai, 2006. Kaunas: Neolitas, 2006, p. 741. ISBN 9986-709-53-9.
  2. Kas yra kas. Lietuvos moterys. Kaunas: Neolitas, 2007, p. 279. ISBN 978-9986-709-572.
  3. ŠUŠČEVIČIŪTĖ, Ramunė. Mano dainos genamos ilgesio... Respublika, 1997, balandžio 19.
  4. Šašaičių kaimas: Šašaičiams 440 metų. Parengė Felicija Stramilaitė. Jokūbavas, 2006, p. 57-65.
  5. VAINAUSKIENĖ, Tamara. Maciūtė Regina. Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, t. 13, p. 739. ISBN 978-5-420-01641-1.
  6. [Reginos Maciūtės atsakymas į Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos parengtą anketą elektroniniam leidiniui „Kretingos personalijų žinynas“]. Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos bibliografijos-informacijos sektoriaus kraštotyros fondas, 2009, 2 lap. Nuotr.
  7. DUNAUSKAITĖ, Danutė. „Mano gyvenimo šviesa yra muzika“. Pajūrio naujienos, 2003, balandžio 11, priedas „Smiltys“, p. 1.
  8. KRUŠEVIČIŪTĖ, Aldona. Sukūrusi savo likimą. Švyturys, 1997, balandžio 19, p. 5.
  9. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Kraštietė Regina Maciūtė: „Esu savamokslis grynuolis“. Pajūrio naujienos, 2008, gruodžio 30, priedas „Mūsų žmonės“, nr. 12, p. 1.
  10. Regina Maciūtė (sopranas). Iš Lietuvos muzikos atlikėjų informacijos centras [interaktyvus]. Vilnius: Lietuvos muzikos atlikėjų informacijos centras, 2009 [žiūrėta 2009 m. lapkričio 24 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.musicperformers.lt/vid.php3?lang=lt&menu_id=3&at_id=222>.

Parengė Birutė Naujokaitienė, 2008; Lina Buikienė, 2009


Renginiai

Turite klausimų?

Darbuotojams

Replica shoes