Temos

Salantų regioninio parko ir draustinių augalija

Salantų regioninis parkas įsteigtas 1992 m. Parko zonų schemoms pritarta 1995 m, jo zonų ir buferinės apsaugos zonų ribos patvirtintos 2006 m.

Parko plotas – 13 102 ha. Jo teritorijoje yra MinijosSalanto-Erlos senslėniai su apylinkėmis, Minijos gamtinis rezervatas (115 ha) ir šie draustiniai:

  1. Šauklių kraštovaizdžio draustinis. Jo funkcija – išsaugoti paskutinio apledėjimo Vakarų Žemaičių ledyninės plaštakos tirpsmo suformuotą reljefą su būdingomis šiaurės–pietų kryptimi orientuotomis kalvomis ir eroziniais upelių slėniais; savitas augalų bendrijas su vyriškosios gegužraibės, stačiojo atgirio, gūbriuotosios ir daugialakštės saitakerpės augavietėmis, unikalų kadagyną.
  2. Alanto kraštovaizdžio draustinis. Jo funkcija – išsaugoti kairiojo Minijos intako Alanto slėnį su gausybe jo intakų, rėvomis, šaltiniais, Vėlaičių ir Kartenos piliakalnius su gyvenvietėmis.
  3. Minijos kraštovaizdžio draustinis. Jo funkcija – išsaugoti natūralius Minijos slėnio šlaitų miškus – ąžuolynus ir skroblynus su gausiomis saugomų augalų – daugiametės blizgės, meškinio česnako, tuščiavidurio rūtenio – populiacijomis, taip pat natūralias salpines Minijos slėnio pievas su saugomų augalų – šalmuotosios, vyriškosios ir mažosios gegužraibės, melsvosios melitos – augavietėmis.
  4. Salanto vidurupio ir žemupio hidrografiniai draustiniai saugo Salanto erozinio upės slėnio atkarpą ir natūralią upės vagą, retųjų augalų bendrijas.
  5. Erlos geomorfologinio draustinio funkcija – išsaugoti fliuvioglacialinį Erlos slėnį su Įgarių bei Erlėnų riedulynais ir Alko kalnu, retųjų augalų bendrijas.
  6. Reiskių tyro telmologinio draustinio dalis patenka į Kretingos rajono teritoriją. Tai pat įspūdingiausia Vakarų Žemaičių plynaukštės aukštapelkė su pelkinių augalų bendrijomis.
  7. Sudėnų botaninis-zoologinis draustinis yra Šventosios paslėnio ruože, pasižymi didele ekotopų įvairove, su retų rūšių augalais ir gyvūnais, įrašytais į Lietuvos raudonąją knygą. Čia auga įvairiarūšiai gegužraibiniai augalai, sibiriniai vilkdalgiai, eutrofiniai aukštieji žolynai.

Minėtuose draustiniuose auga 26 į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos augalų rūšys: gegūnė, gegužraibė, žalsvažiedė blandis, vaistinė kietagrūdė, porinis česnakas, 10 rūšių orchidinių ir kiti retieji augalai. Miškuose aptinkama retų rūšių augalų: miškinė varnalėša, pelkinė gencijonėlė, karališkoji glindė, sibirinis vilkdalgis, miškinė mėta, meškinis česnakas.

Rimantas Antanas Kviklys, 2008

  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga.
  • Kodas 190287259.
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
  • Vilniaus g. 8, Kretinga,
  • LT-97108, Lietuva
  • Tel. (8 445) 78 984
  • Faks. (8 445) 78 980
  • biblioteka@kretvb.lt
Dažniausiai užduodami klausimai