Temos

Atnaujinta 2022-05-10

Autorius Parengė Rita Vaitkienė, 2022

Istorinis Andulių kaimas buvo Kretingos ir Klaipėdos rajonų savivaldybių teritorijų sandūroje, į pietus nuo Bajorų, abipus Dangės (Akmenos) upės, žemiau Tenžės žiočių. Kaimui priklausė apie 152 hektarus žemės.

Andulių kaimo ištakos siekia XVI a. Jis susiformavo kryžiuočių pavergtos istorinės Kretingos pilies apygardos šerdyje, kuri nuo XIII a. priklausė vokiečių valdytam Klaipėdos kraštui.

Vokiečių tyrinėtojai Andulių istorijos pradžia laiko 1540 m., kai pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėti vienas šalia kito buvę Ceipių ir Kaulių kaimai. Nuo 1796 m. kartografinėje medžiagoje greta senojo Ceipių (vok. Zeipen) vardo atsiranda antrasis: Andullen, Andeln. Abu šio kaimo vietovardžius vokiečių tyrinėtojai laiko latviškos kilmės asmenvardžiais. Andulių pavadinimą jie tapatina su vardu Andulis, kuris yra latviškas Andrejaus vedinys, o Zeipen sieja su pavarde Ceipe.

Kita vertus, tais laikais gyvenvietės tradiciškai buvo vadinamos jose įsikūrusių naujakurių vardais (pavardėmis). Tad kaimo pavadinimas galėjo turėti lietuviškas šaknis. Panašu, kad pirmasis naujakurys yra buvęs lietuvis (žemaitis) Grigalius Čiapas. Tuo tarpu vėlesnis Andullen, Anduln pavadinimas galėjo kilti iš lietuviška pavarde virtusios mažybinės vardo Antanas formos Antulis (žemaičių Untulis), o Andeln – iš to paties vardo pravardės Antelė.

Nuo 1874 m. Ceipių ir Kaulių kaimai priklausė Klaipėdos apskrities Kretingalės valsčiui. Stambinant gyvenvietes, 1896 m. sausio 6 d. Ceipiai buvo sujungti su greta buvusiais Kauliais, o naujoji kaimo bendruomenė pavadinta Anduliais.

Nuo 1939 m. Anduliai su aplinkiniais kaimais priklausė Kretingalės valsčiaus Bajorų seniūnijai. 1910 m. kaime nuolat gyveno 65 asmenys, o 1939 m. buvo 72 gyventojai.

Vokiečių tyrinėtojų sudaryti XVIII a. pab. – XX a. pirmosios pusės gyventojų sąrašai liudija, kad Ceipiuose ir Kauliuose, nuo 1896 m. – Anduliuose, iš viso iki Antrojo pasaulinio karo gyveno daugiau kaip 300 asmenų. Dauguma gyventojų buvo samdiniai, žemės ūkio darbininkai, plėšinines žemes įdirbti pasamdyti žemdirbiai, o nedidelę dalį sudarė amatininkai (siuvėjai, dailidės, staliai ir pan.), tarnautojai (laiškanešiai, pasienio sargybiniai). Didesnioji jų dalis ilgiau kaime neužsibūdavo, po vienerių ar kelerių metų su šeima kraustydavosi į kitą kaimą. Ilgesniam laikui apsigyvendavo tik fermeriais ar stambiais ūkininkais tapę valstiečiai. Dauguma atsikėlusiųjų buvo kilę iš Klaipėdos krašto kaimų. Be jų kaime gyveno pavieniai evangelikai liuteronai iš Kretingos, Pryšmančių, Kvecių, Virkštininkų, Kiauleikių, Laumalių ir Palangos.

Didžioji dauguma kaimo gyventojų išpažino evangelikų liuteronų tikėjimą ir priklausė Kretingalės bažnyčios parapijai. Kaime apsigyvenę katalikai tapdavo Klaipėdoje veikusios katalikų bažnyčios parapijiečiais. Prabėgus kiek daugiau kaip 400 m. nuo kaimo įkūrimo, po Antrojo pasaulinio karo jo nebeliko. Apie 1950 m. Andulių (buvusių Ceipių ir Kaulių) žemė buvo priskirta Šlikių, Ėgliškių, Valėnų ir Tolių kaimams, o apleistos sodybos nugriautos.

Andulius ir jo gyventojus mena vaizdingoje vietoje, šalia Ėgliškių (Andulių) piliakalnio (unikalus valstybės saugomo kultūros paminklo kodas 5268) ir alkakalnio, iki 1860 m. įrengtos Ėgliškių kaimo evangelikų liuteronų senosios kapinės, veikusios iki 1950 m. 1997 m. kapinės paskelbtos regioninio reikšmingumo lygmens valstybės saugoma kultūros vertybe (unikalus objekto kodas 24252).

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. Anduliai. Kretingos pilies žemėje plytėjęs kaimas. Kanarskas, Julius. Iš Kretingos muziejus [interaktyvus]. [Atnaujinta 2020-03-17], [žiūrėta 2021.09.24]. Prieiga per internetą:  <http://www.kretingosmuziejus.lt/naujienos/anduliai-kretingos-pilies-zemeje-plytejes-kaimas>.
  2. Ėgliškių (Andulių) evangelikų liuteronų senosios kapinės. Iš Iš Vikipedija. Laisvoji enciklopedija [interaktyvus]. [Atnaujinta 2019 vasario 1 d.], [žiūrėta 2022 balandžio 27 d.]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/%C4%96gli%C5%A1ki%C5%B3_(Anduli%C5%B3)_evangelik%C5%B3_liuteron%C5%B3_senosios_kapin%C4%97s>.
  3.   Ėgliškių (Andulių) piliakalnis. Iš Vikipedija. Laisvoji enciklopedija [interaktyvus]. [Atnaujinta 29 2019 gruodžio 29 d.], [žiūrėta 2022 balandžio 27 d.]. Prieiga per internetą: <https://lt.wikipedia.org/wiki/%C4%96gli%C5%A1ki%C5%B3_(Anduli%C5%B3)_piliakalnis>.
  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga.
  • Kodas 190287259.
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
Dažniausiai užduodami klausimai