Temos

Atnaujinta 2019-09-24

Svarbesnės 2019 m. Kretingos rajono sukaktys

1599 m. – Kretingos dvaro savininkas, Lietuvos kariuomenės karvedys Jonas Karolis Chodkevičius išrenkamas Žemaičių seniūnu.

1599 m. – pirmąkart paminėtas Kartenos dvaras ir miestelis.

1609 m. sausio 23 d. – Jonas Karolis Chodkevičius pasirašo privilegiją dėl Karolštato (Kretingos) miesto įkūrimo.

1619 m. kovo 19 d. – Jonas Karolis ir Sofija Chodkevičiai dovanoja Kretingos pranciškonų vienuolynui ir bažnyčiai daugiau kaip 3 valakus žemės, paskiria dalį dvaro surenkamų metinių pyliavų ir rinkliavų; privilegiją tą pačią dieną patvirtino karalius Zigmantas III.

1619 m. liepos 7 d. – Žemaičių vyskupas Stanislovas Kiška konsekravo Kretingos bažnyčią Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir šv. Pranciškaus titulu, pašventino tris altorius ir šventoriaus kapines.

1619 m. – Kretingos katalikų bažnyčioje sumontuoti iš Karaliaučiaus parvežti vargonai, garsinę Kretingą iki Antrojo pasaulinio karo.

1634 m. – pastatyta pirmoji Kartenos katalikų bažnyčia.

1639 m. – įkurta Kartenos parapinė mokykla.

1639 m. spalio 8 d. – Romos popiežius Urbonas VIII suteikė 10 metų visuotinius atlaidus einantiems Kretingos bažnyčioje išpažinties Marijos Angelų karalienės – Porciunkulės atlaidų dieną.

1644 m. gruodžio 31 d. – Kazimieras Leonas Sapiega patvirtina privilegiją dėl Kretingos miesto ir miestiečių padėties pagerinimo.

1649 m. lapkričio 8 d. – Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius pašventino iš Romos į Kretingą parvežtas šv. Agnietės, šv. popiežiaus Felikso, šv. kankinių Viktorino, Justino ir Restituto relikvijas.

1704 m. – prie Kretingos įvyko generolo majoro Adomo Liudviko Levenhaupto atsiųstų Švedijos karių kautynės su Lietuvos kariais.

1754 m. – atnaujinti Šv. Pranciškaus ir Švč. Mergelės Marijos altoriai bei pastatytas naujas ir Kristaus kančios altorius.

1759 m. liepos 22 d. – Žemaičių vyskupas Antanas Dimininkas Tiškevičius konsekravo atnaujintus Kretingos katalikų bažnyčios Šv. Antano, Šv. Barboros ir Kristaus kančios altorius.

1769 m. – Kretingos dvaro valdas paveldėjo Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis.

1769 m. – pastatytas mūrinis Kretingos miesto vandens malūnas.

1794 m. – vyskupui I. J. Masalskiui mirus, Kretingos dvaro valdos atitenka jo dukterėčiai Elenai de Lin, kuri jas užrašė vyrui Vincentui Potockiui.

1809 m. – P. Zubovo lėšomis Kretingos bernardinų parapinei mokyklai vienuolyno žemėje priešais bažnyčią pastatytas naujas pastatas.

1814 m. – Kretingos vienuolyno vikaru paskirtas kunigas Simonas Grosas, 1835 m. parašęs vienuolyne žemaičių kalbos gramatiką.

1819 m. – Palangos valsčiaus Vydmantų, Vilimiškės, Joskaudų, Želvių, Žibininkų ir Užpelkių kaimai priskirti Kuršo gubernijai.

1824 m. liepos 13 d. – Darbėnų ir Grūšlaukės dvarus su Palangos valda įsigyja grafas Mykolas Juozapas Tiškevičius.

1829 m. – Kretingos parapijos klebonu ir vienuolyno gvardijonu paskirtas pranciškonų kunigas Silvestras Stanevičius.

1834 m. – pranciškonų kunigas t. Ambrozijus Pabrėža vienuolyne baigė rašyti mokslinį veikalą – sisteminį augalų vardyną.

1854 m. rugpjūčio 24 d. – Kretingos miestą nuniokoja stiprus gaisras.

1864 m. – Kretingos parapinė mokykla paverčiama valdine rusiška liaudies (pradine) mokykla.

1864 m. – Konstantinas Parčevskis pastatė naują Jokūbavo Švč. Mergelės Marijos bažnyčią.

1864 m. – į Kretingos vienuolyną perkelti rusų valdžios uždaryto Troškūnų bernardinų vienuolyno vienuoliai.

1869 m. – Tilžėje vyskupo Motiejaus Valančius rūpesčiu išleista pranciškono t. Ambrozijaus Pabrėžos parašyta knyga „Parkratima ąnt Sauźines“, skirta pasiruošti išpažinčiai.

1874 m. lapkričio 20 d. – Kretingos dvarą Sankt Peterburge vykusiose varžytinėse iš Gabrieliaus Zubovo įsigijo grafas Juozapas Tiškevičius, nutaręs čia perkelti savo šeimos rezidenciją.

1884 m. – Juozapo Tiškevičiaus lėšomis nutiestas akmenimis grįstas kelias su pirmuoju Kretingoje šaligatviu nuo dvaro iki miesto (dabartinė Vilniaus gatvė), pastatytas pirmasis mūrinis tiltas mieste per Dopulties upelį.

1884 m. – Juozapas Tiškevičius subūrė Kretingos dvaro rūmų orkestrą.

1889 m. vasara – Kretingą nusiaubė stiprus gaisras.

1889 m. – Kęstučio gatvėje pastatyti Kretingos evangelikų liuteronų bendruomenės laikinieji maldos namai, kuriuose vėliau ilgą laiką veikė paštas, o dabar – evangelikų liuteronų parapijos klebonija.

1894 m. – Kretingos evangelikų liuteronų parapijos kunigu paskirtas Johanas Štraumanas, 1897-1899 m. pastatęs dabartinę evangelikų liuteronų bažnyčią.

1899 m. birželio 29 d. – konsekruota Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia.

1899 m. rugpjūčio 20 d. – Palangoje surengtas pirmasis viešas lietuviškas vaidinimas, kuriame dalyvavo kretingiškiai Feliksas Janušis, Edvardas Empacheris, Vladas Mongirdas iš Mišučių dvaro.

1904 m. – Kretingos valdinėje pradinėje mokykloje leista dėstyti lietuvių kalba.

1904 m. – Kretingos parapijos klebonu ir vienuolyno administratoriumi paskirtas diecezinis kunigas Kazimieras Petreikis.

1904 m. – Marija Magdalena Nagevičienė atidarė pirmąjį Kretingoje ir vieną pirmųjų Lietuvos provincijoje lietuviškos spaudos knygyną bei rašymo reikmenų krautuvę.

1904 m. – salantiškis knygnešys Aleksandras Bendikas Varšuvoje išleido pirmąjį savo lietuvišką kalendorių „Keleivis, išeinąs į Žemaičius ir Lietuvą“.

1909 m. – Kretingoje susibūrė inteligentų ir ūkininkų iniciatyvinė grupė, kuri kreipėsi į Rusijos imperijos Vidaus reikalų ministeriją, prašydama leisti įkurti kooperatinę vartotojų bendrovę.

1909 m. – Salantų dvare apsigyveno muzikas, pedagogas, kunigaikščių Oginskių Rietavo dvaro orkestro ir muzikos mokyklos vadovas Juzefas Mašekas.

1909 m. rugpjūčio 3 d. – Kretingoje gimė Liucija (Liūnė) Janušytė, rašytoja feljetonistė, vertėja.

1914 m. kovo 28 d. – Kretingos pranciškonų bažnyčioje įvyko pirmosios priėmimo į vienuolius iškilmės.

1919 m. sausio 5 d. – įkurta Kretingos srities apsaugos komendantūra, o komendantu paskirtas karininkas Konstantinas Vilimas.

1919 m. sausio mėn. – pirmuoju Kretingos apskrities viršininku paskirtas Vladas Pryšmantas.

1919 m. sausio 22 d. – savanoris Mykolas Urbonavičius Laukžemės valsčiuje surinko pirmąjį Kretingos apskrityje karių savanorių būrį.

1919 m. sausio 22-23 d. – suformuota Kretingos komendantūros savanorių kuopa.

1919 m. kovo mėn. – įsteigta Kretingos apskrities milicija, 1924 m. pertvarkyta į policiją, kurios pirmuoju viršininku kovo 13 d. paskirtas Jonas Staigys.

1919 m. balandžio mėn. – įsteigta Kretingos apskrities ligoninė, o jos gydytoju paskirtas Feliksas Janušis.

1919 m. balandžio 2 d. – veiklą atnaujino Kretingos vartotojų bendrovė, vienas stambiausių kooperatyvų Žemaitijoje.

1919 m. – įkurta Kretingos šaulių kuopa.

1919 m. – sudarytas Kretingos gimnazijos komitetas, siekęs įsteigti mieste vidurinę mokyklą.

1919 m. – įkurta pirmoji prieškario Kretingoje pramonės įmonė – Jono Eitavičiaus, Vilio Oto Inzelio ir Vlado Grudzinsko malūnas, lentpjūvė ir elektros stotis.

1919 m. gegužės mėn. – išrinktas Kretingos apskrities seimelis, valdybos pirmininku tapo ūkininkas Kazimieras Sidabras, o pavaduotoju – gydytojas Feliksas Janušis.

1919 m. – gegužės 4 d. – išrinktas Kretingos miesto žydų komitetas, atstovavęs mieste gyvenusią žydų bendruomenę.

1919 m. – Kretingoje atidaryta Lietuvos muitinė ir iždinė.

1919 m. – Kretingos įsteigta Kretingos apylinkės taikos teisėjo kamera.

1919 m. – gimė Salantų krašto kultūros veikėjas, kolekcininkas, kraštotyrininkas Aleksas Gapanavičius.

1919 m. liepos 1 d. – Kretinga patvirtinta apskrities ir valsčiaus administraciniu centru.

1919 m. liepos 10 d. – Kretingoje įsteigta pirmoji moterų pranciškonių vienuolija – Šv. Pranciškaus tretininkių kongregacija.

1919 m. liepos mėn. – Kretingą ir apylinkes užima bermontininkai.

1919 m. rugpjūčio 4 d. – mūšyje su bermontininkais netoli Radviliškio žuvo kretingiškis Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius Steponas Vinkus.

1919 m. lapkričio 22 d. – mūšyje su bermontininkas žuvo Lietuvos kariuomenės savanoris kūrėjas Domas Domarkas iš Rubulių kaimo.

1919 m. gruodžio 13 d. – bermontininkai iš Kretingos pasitraukė į Klaipėdos kraštą.

1919 m. gruodžio 19 d. – Kretingoje lankosi Antantės atstovai.

1919 m. gruodžio 21 d. – Lietuvos kariuomenės 2-ojo pėstininkų pulko 1-asis batalionas surengė Kretingos miesto aikštėje karinį paradą Lietuvos išvadavimo nuo bermontininkų proga.

1919 m. gruodžio 30 d. – Kretingos apskrityje žuvo Lietuvos kariuomenės karys Jonas Čičinskas, kilęs iš Obelių valsčiaus, palaidotas Kretingos senosiose kapinėse.

1924 m. – Kretingai suteiktos antraeilio miesto teisės, pirmuoju burmistru išrinktas Jonas Paulauskas.

1924 m. – atkurta Lietuvių katalikų blaivybės draugijos Kretingos skyriaus veikla.

1924 m. – provizorius Stasys Ščefanavičius atidarė Kretingoje vaistinę „Naujoji aptieka“.

1924 m. – įkurta Kretingos neturtingiesiems moksleiviams šelpti draugija.

1924 m. gegužės 30 d. – įregistruoti Kretingos miesto ugniagesių įstatai.

1924 m. rugpjūčio 2 d. – Kretingoje lankėsi tautos patriarchas Jonas Basanavičius, Žemaičių dvasinės seminarijos rektorius, poetas, prelatas Jonas Mačiulis-Maironis ir anglų literatas Edvardas Owem Rutter.

1924 m. gruodžio 14 d. – pranciškonas t. Antanas Butkevičius įkūrė Šv. Vincento Pauliečio draugijos Kretingos skyrių, kuris iki karo rūpinosi labdaringa veikla.

1929 m. – įkurtas Padvarių Jėzaus Širdies kongregacijos seserų pranciškonių vienuolynas.

1929 m. rugpjūčio 15–16 d. – surengta I Kretingos žemės ūkio pasiekimų paroda.

1929 m. – įkurtas Lietuvos šaulių sąjungos Kretingos rinktinės Kretingos kuopos moterų šaulių skyrius.

1934 m. – įkurtas Lietuvių katalikų darbininkų organizacijos Kretingos skyrius.

1934 m. – Kretingos šaulių rinktinė tarp Žemaitės alėjos ir Savanorių gatvės įrengė stadioną.

1934 m. – įkurta Kretingos kraštotyros draugija.

1934 m. gegužės 4–10 d. – Kretingoje viešėjo Rusijos bolševikų lageriuose kalėjęs vyskupas Teofilius Matulionis.

1934 m. lapkričio 11 d. – Kretingoje iškilmingai pašventinti Šv. Antano rūmai – prieglauda išeivijos lietuviams ir pranciškonų rėmėjams.

1934 m. lapkričio 29 d. – Kretingos burmistru išrenkamas Tomas Dambrauskas.

1939 m. kovo mėn. – baigtas statyti naujasis Kretingos pradinės mokyklos Nr. 1 pastatas.

1939 m. kovo 22-23 d. – Kretinga tampa pasienio miestu, į kurį iš Klaipėdos krašto evakuojami gyventojai, kariuomenė, prekybos sandėliai, dalis Vytauto Didžiojo gimnazijos klasių.

1939 m. balandžio mėn. – prie Pranciškonų ordino gimnazijos Kretingoje atidarytos mergaičių klasės.

1939 m. balandžio 23 d. – Kretingos kino salėje (Šv. Antano rūmuose) įvyko vakaras, kuriame savo eiles skaitė poetai Bernardas Brazdžionis ir Stasys Santvaras.

1939 m. – Kretingos pranciškonų bažnyčios bokšte pakabintas Šv. Antano varpas.

1939 m. – akmenimis išgrįsta Kretingos miesto Šaulių (dab. Žemaitės) alėjos važiuojamoji dalis.

1939 m. – Birutės gatvėje pastatyta ir pradėjo veikti pirmoji Kretingoje viešoji pirtis.

1939 m. – pradėtas tiesti naujasis kelias Kartena–Kretinga.

1939 m. – atidaryta naujoji Kretingos pradžios mokykla Nr. 1.

1939 m. – Kretingoje atidarytos Šventosios Vytauto Didžiojo gimnazijos klasės.

1944 m. spalio 10 d. – Kretingą ir apylinkes užima sovietų armija.

1944 m. spalio 15 d. – įkurta Kretingos gimnazija, jos direktoriumi paskirtas Juozas Gedgaudas.

1944 m. – Bajoruose (Kretinga) pradeda veikti odos gamykla „Briedis“.

1949 m. – Kretingoje nugriaunamas Nepriklausomybės (Laisvės) paminklas.

1949 m. kovo 5 d. – sovietų valdžia uždarė Kretingos pranciškonų vienuolyną.

1949 m. kovo-gegužės mėn. – dalis Kretingos rajono gyventojų ištremta į Sibirą.

1954 m. – prie Kretingos miesto prijungtas Bajorų kaimas.

1954 m. balandžio 8 d. – gimė Jokūbavo pagrindinės mokyklos mokytoja, dailininkė Felicija Stramilaitė.

1964 m. – pastatytas Kretingos vaikų lopšelis-darželis „Pasaka“.

1964 m. – atidarytas Plungės liaudies kūrybos gaminių įmonės „Minija“ Kretingos skyrius.

1964 m. – Kretingos „Minijos“ futbolininkai pelnė Lietuvos čempionato bronzos medalius ir laimėjo futbolo taurę.

1964 m. – Giotingene (Vokietija) paskelbta Kretingos evangelikų liuteronų bendruomenės istoriją, kurią parašė buvęs parapijos ganytojas Karlas Frydrichas Vilhelmas Jozefis.

1964 m. – pastatytas Kretingos ryšių mazgo – pašto, telegrafo ir telefono ryšių pastatas.

1969 m. – įkurtas Kretingos kultūros namų dramos kolektyvas, kuriam 1974 m. suteiktas Liaudies teatras, 1977 m. – Liaudies muzikinio teatro vardas (režisierius Egidijus Radžius).

1969 m. – pradėjo veikti vaikų lopšelis-darželis „Voveraitė“.

1974 m. – įkurta Kretingos liaudies vartojimo gaminių įmonė „Akmena“.

1979 m. – pradeda veikti Kretingos vaikų ir jaunimo teatras „Atžalynas“ (režisierius Algimantas Verbutas).

1984 m. – Padvarių kaime atidarytas vaikų lopšelis-darželis „Eglutė“.

1984 m. – Kretingos katalikų parapijos klebonas Bronislovas Burneikis Kadagynų kaime nuliejo pirmąjį varinį varpą.

1989 m. vasario 16 d. – pirmą kartą pokario metais Kretingos rajone iškilmingai paminėta Lietuvos nepriklausomybės šventė.

1989 m. kovo 26 d. – SSRS Aukščiausiosios Tarybos liaudies deputatais Kretingos rajone išrinkti Zita Sličytė ir Bronius Genzelis.

1989 m. birželio 18 d. – Telšių vyskupas Antanas Vaičius pašventino atkurtą Kretingos Lurdą, į kurį grąžintos Švč. Mergelės Marijos ir šv. Bernadetos skulptūros.

1989 m. – įregistruotas Kretingos katalikiškasis moterų sambūris „Caritas“.

1989 m. – atkurtas Lietuvos krikščionių demokratų partijos Kretingos skyrius.

1989 m. – balandžio 6 d. – Kretingoje viešėjo išeivijos vyskupas Paulius Antanas Baltakis OFM su atgimusiais Lietuvos pranciškonais, aptarė galimybes vienuoliams sugrįžti į Kretingą.

1989 m. lapkričio 19 d. – Kretingos katalikų bažnyčioje pirmąsias Šv. Mišias laikė į Kretingą sugrįžę pranciškonai – klebonas Adolfas Pudžemis (t. Juozapas OFM), kunigai Edmundas Atkočiūnas (t. Rokas OFM) ir Astijus Kungys (t. Silvestras OFM).

1989 m. gruodžio 16 d. – įsteigta Kretingos darbininkų sąjunga.

1994 m. – įsteigta savanoriška labdaros organizacija „Rūpestėliai“ Kretingos vienuolyne įrengė labdaros valgyklą.

1994 m. – Kretingos motobolininkai laimėjo Europos čempionato bronzos medalius.

1999 m. birželio 12-13 d. – broliai pranciškonai atgaivino Kretingą garsinusius Šv. Antano atlaidus.

2004 m. gruodžio 8 d. – Mažesniųjų brolių ordino Generalinis Ministras Iosephus Rodriguez Carballo savo dekretu Lietuvos šv. Kazimiero viceprovincijai suteikė provincijos status.

2009 m. – išleista pirmoji Kretingos miesto istorijai skirta monografija „Kretinga. Praeities skraistę praskleidus“.

2009 m. – atkurtas pagrindinis Kretingos dvaro fontanas.

2009 m. birželio 12 d. – atidengtas paminklas Kretingos miesto, bažnyčios ir vienuolyno įkūrėjui Jonui Karoliui Chodkevičiui atminti (archit. Adomas Skiezgelas).

  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga.
  • Kodas 190287259.
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
  • Vilniaus g. 8, Kretinga,
  • LT-97108, Lietuva
  • Tel. (8 445) 78 984
  • biblioteka@kretvb.lt
Dažniausiai užduodami klausimai