Temos

Atnaujinta 2018-11-30

Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos istorija: Biblioteka po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo (1991–2010 m.)

Nuo 1990 m. Lietuvos bibliotekos grįžta į pasaulinį bibliotekininkystės kontekstą. Šio tipo bibliotekos buvo įkurtos tik prieš šimtmetį, todėl jas galima vadinti jauniausiomis jauniausiomis tarp kitų – mokslinių bei aukštųjų mokyklų bibliotekų.

Laikotarpis po 1991 m., Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, buvo ypatingas Kretingos rajono Centrinės bibliotekos (toliau – Centrinė biblioteka) veiklai: pirmą kartą per visą Viešosios bibliotekos istoriją visi skyriai buvo perkelti po vienu stogu – bibliotekai buvo paskirtos patalpos Vilniaus gatvėje Nr. 8. Minėtame pastate anksčiau veikė LKP CK Kretingos Komunistų Partijos komitetas. Nuo 1990 m. pradžios Centrinės bibliotekos skyriai palaipsniui buvo kraustomi į naujas patalpas, o 1992 m. pabaigoje ten jau buvo įkurti visi bibliotekos padaliniai. Nors pastatas nepritaikytas bibliotekos funkcijoms, tačiau tai buvo pačios erdviausios ir patogiausios patalpos, lyginant su iki tol turėtomis. Pagerėjo specialistų darbo ir skaitytojų aptarnavimo sąlygos.

Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas buvo radikalių politinių, socialinių ir ekonominių reformų pradžia. Per trumpą laiką Lietuvoje sukurtos pagrindinės demokratinės visuomenės prielaidos: daugiapartinė sistema, laisvi rinkimai, spaudos ir žodžio laisvė. Valstybinio gyvenimo pokyčiai darė įtakos visiems Lietuvos gyventojams ir institucijoms, tarp jų ir bibliotekoms. Sujungus Kultūros ir Švietimo ministerijas, sulaukta struktūrinių pokyčių miestų ir rajonų savivaldybėse. Tai tiesiogiai veikė ir viešąsias bibliotekas. „Vietoje visuose miestuose ir rajonuose buvusių Vykdomųjų komitetų kultūros skyrių, susikūrė kultūros ir sporto skyriai (Rokiškis, Varėna, Neringos m.); švietimo ir kūno kultūros skyrius Zarasų rajone; kultūros ir civilinių apeigų skyrius Pakruojo rajone; kultūros ir sporto – Panevėžio ir Klaipėdos rajonuose; kultūros, mokslo ir meno – Klaipėdos mieste. Kai kuriose savivaldybėse kultūros skyriai buvo panaikinti (Anykščių, Kretingos, Raseinių, Plungės rajonuose). Čia bibliotekos tapo pavaldžios rajono valdytojų pavaduotojams kultūros reikalams. Struktūrų pokyčiai valdybose, ryškesni ar mažai pastebimi vyksta toliau“.

1990 m. priėmus Vietos savivaldos pagrindų įstatymą, masinių bibliotekų veiklą kontroliavo savivaldybės, jos tapo visiškai priklausomos nuo vietos valdžios sprendimų. Dauguma savivaldybių ėmė reorganizuoti bibliotekų tinklą: trūkstant lėšų bibliotekos buvo uždarinėjamos, mažinamas darbuotojų skaičius. Tuo laikotarpiu viešosios bibliotekos labai nukentėjo nuo valdininkų nekompetentingumo, aplaidumo, pakitusių visuomenės vertybių orientacijų ir prioritetų. „1990–1995 metais uždarytos 209 savivaldybių bibliotekos, o 225 masinės bibliotekos buvo sujungtos su mokyklų bibliotekomis. Kai kurios bibliotekos buvo uždarytos ar sujungtos dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus, neracionalaus tinklo išdėstymo, prastų patalpų, jų grąžinimo buvusiems savininkams ir kitų priežasčių. Decentralizacija, vietos valdžios struktūrų funkcijų plėtimas, ekonomikos smukimas pirmaisiais Nepriklausomybės metais lėmė naujas problemas bibliotekoms.

Saugiai gyvenusios ir garantuotą valstybės finansavimą turėjusios bibliotekos nebuvo pratusios mąstyti ūkiškai, skaičiuoti ir pagrįsti savo poreikius, konkuruoti su kitomis institucijomis dėl biudžeto dalies, aiškiai ir įtikinamai formuluoti savo tikslus. Perėjimas prie rinkos mąstymo reikalavo laiko ir pastangų“. Šiuo laikotarpiu devyniuose Respublikos rajonuose, tarp jų ir Kretingos, kaimo bibliotekos buvo atiduotos apylinkės viršaičiams. Viešoji biblioteka tik teikė metodinę pagalbą ir komplektavo fondus.

Tokia Kretingos rajono kaimo bibliotekų situacija nuo 1991 m. tęsėsi iki 1995 m. Padėtis buvo sušvelninta ir neapgalvotos reformos sustabdytos Centrinės bibliotekos administracijos iniciatyva. Kretingos rajono valdžia, atsižvelgusi į Centrinės bibliotekos administracijos kreipimąsi, savo naujame potvarkyje nurodė, kad apylinkėms priklausančioms bibliotekoms Centrinė biblioteka teiks metodinę paramą, komplektuos fondus bei jai liks pavaldūs bibliotekos darbuotojai. Šio potvarkio buvo griežtai laikomasi.

1994 m. Lietuvoje pastebėtas savivaldybių viešųjų bibliotekų ir mokyklų bibliotekų jungimas 26 rajonuose ir 1 mieste. Centrinės bibliotekos kaimo filialai buvo apsaugoti nuo jungimo su mokyklų bibliotekomis. 1994 m. Kretingos rajono savivaldybė buvo numačiusi struktūrinių pokyčių Viešojoje bibliotekoje: Vaikų literatūros skyrius turėjo būti perduotas rajono Švietimo skyriui; literatūros fondas turėjo būti perduotas mokyklų bibliotekoms. Į Kretingą atvykę bibliotekininkystės autoritetai – Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkas V. Rimša ir Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos direktoriaus pavaduotoja E. Košinskienė įrodė planuotų pokyčių ribotumą. Todėl Kretingos rajone buvo išvengta mokyklų bibliotekų ir sujungimo su Centrine biblioteka.

Per pirmąjį Nepriklausomybės dešimtmetį Viešojoje bibliotekoje įvyko pokyčių, įtakojusių miesto visuomenės domėjimąsi biblioteka. Centrinės bibliotekos veiklos kryptys formavosi keičiantis miesto kultūrinei, švietimo, ekonominei situacijai bei LR vyriausybės politikai bibliotekų atžvilgiu. 1995 m. Centrinė biblioteka teikė metodinę pagalbą Kretingoje veikusios aukštosios mokyklos, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakulteto Kretingos Šv. Antano religijos mokslų instituto, bibliotekai. Kasmet buvo rengiama bendrų seminarų su Kretingos rajono mokyklų bibliotekininkėmis programa.

Tolesniam Centrinės bibliotekos vystymuisi įtakos turėjo 1995 m. Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymas, juridiškai įteisinęs masinės bibliotekos pertvarkymą į viešąją. Minėta reforma iškėlė būtinybę permąstyti bibliotekos paskirtį visuomenėje, jos misiją, tikslus, uždavinius ir veiklos metodus. Nuo 1996 m. Centrinė biblioteka pakeitė pavadinimą ir tapo Kretingos rajono savivaldybės viešąja biblioteka (toliau – Viešąja biblioteka).

Nuo 1997 m. Viešosios bibliotekos veiklą ir funkcijas reglamentavo Kretingos rajono savivaldybės patvirtinti Viešosios bibliotekos nuostatai. Terminas „viešas“ rodo bibliotekos susiejimą su visais žmonėmis, atvirumą visiems. Kultūros ministerijos 1997 m. patvirtintuose Apskrities g viešosios bibliotekos ir Savivaldybės viešosios bibliotekos nuostatuose viešoji biblioteka apibūdinta kaip kultūros, švietimo ir informacijos įstaiga, kurios veikla grindžiama bendražmogiškomis nuostatomis bei tautos tradicijomis ir kuri privalo tenkinti visų gyventojų, nepriklausomai nuo pi jų tautybės, amžiaus, politinių pažiūrų, tikybos, profesijos ir kitų požymių, informacijos, kultūros bei savišvietos poreikius ir garantuoti visos informacijos, esančios bibliotekoje, prieinamumą ir pilnumą. 1997 m. vėl keitėsi Viešosios bibliotekos pavadinimas į Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešąją biblioteką (toliau – Viešąją biblioteką).

Kiekvienais metais Viešoji biblioteka išskirdavo prioritetines veiklos sritis. Per pirmąjį Nepriklausomybės dešimtmetį Viešoji biblioteka žengė pirmuosius modernizavimo žingsnius, pradėjo projektinę veiklą. 2000–2005 m. buvo informacinių technologijų (kompiuterių, interneto) diegimo bei įsijungimo į Lietuvos integralią bibliotekų informacinę sistemą metai. Daug dėmesio buvo skirta bendradarbiavimui su Kretingos jaunimo klubu „Apskritasis stalas”.

2006 m. Viešosios bibliotekos prioritetinės veiklos sritys buvo kraštotyros informacijos skaitmeninimas, skaitymo skatinimas, etnokultūros sklaida.

2007 m. daug dėmesio skirta Valstybinės skaitymo skatinimo programos įgyvendinimui, skaitymo kultūros ugdymui, etnokultūros paveldo išsaugojimui bei sklaidai, kaimo filialų kompiuterizavimui. 2007 m. pirmą kartą parengtas išsamus Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos veiklos strateginis veiklos planas 2007–2009 metams, taip pat parengta „Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos skaitymo skatinimo programa 2007–2009 metams“. 2008 m. Viešoji biblioteka tapo projekto „Bibliotekos pažangai“, finansuojamo iš Bilo ir Melindos Geitsų fondo, dalyve. 2009 m. Viešoji biblioteka savo veiklą organizavo siekdama ir toliau tenkinti Kretingos rajono bendruomenės informacinius poreikius, kurti stiprią, modernią informacinę bazę, diegti naujas kompiuterines technologijas, atnaujinti personalo žinias, ugdyti bibliotekos lankytojų informacinę kultūrą. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas visų amžiaus grupių asmenų skaitymo skatinimui, etninės kultūros paveldo fiksavimui, sklaidai bei puoselėjimui, skaitmeninės informacijos kūrimui, Viešosios bibliotekos lankytojų informacinių poreikių tenkinimui bei informacijos prieinamumo vartotojui gerinimui, Viešosios bibliotekos ir jos filialų kompiuterizavimui bei modernizavimui, rajono kultūrinio gyvenimo populiarinimui ir skatinimui. Stengtasi sukurti palankias darbo sąlygas bibliotekos lankytojams ir darbuotojams.

2000 m. Viešosios bibliotekos direktorė Aldona Kerpytė buvo pripažinta geriausia Lietuvos bibliotekininke, 2002 m. – apdovanota LDK Gedimino ordino I-ojo laipsnio medaliu.

2005 m. Viešoji biblioteka atšventė 70 metų gyvavimo jubiliejų.

Viešoji biblioteka Kretingos rajone bendradarbiauja su Kretingos darbo birža, Kretingos rajono pedagogų švietimo centru, Kretingos vaikų ugdymo centru, darželiu-mokykla „Pasaka“ VPC, M. Daujoto vidurine mokykla, Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia, Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejumi, Vyskupo Motiejaus Valančiaus draugija ir kt.

Palaikomi ryšiai su kraštiečiais: dainininku Antanu Kebliu iš JAV, literatūrologu Rimvydu Pranu Šilbajoriu (mirė 2005 m.), poete Marija Meile Kudarauskaite, Medicinos mokslų daktare gydytoja onkologe Elena Moncevičiūte-Eringiene, poete Gražina Pranauskiene iš Australijos ir kitais.

2006 m. pradėtas naujo Viešosios bibliotekos pastato projektavimas. Pastato architektas – Saulius Juškys, Nacionalinės premijos laureatas, AB „Miestprojekto“ (Kaunas) architektas. Statybos darbų konkursą laimėjo UAB „Ringesta“. 2007 m. pabaigoje pradėti parengiamieji statybos darbai. 2008 m. balandžio 29 d. buvo pašventinta nauja Viešosios bibliotekos statybvietė bei įmūryta simbolinė kapsulė su žinia ateities kartoms. Iki 2010 m. rugsėjo mėnesio statyboms skirti 3 mln. Lt iš Lietuvos Respublikos biudžeto. Visos Viešosios bibliotekos statybų kaina siekia 15 mln. 200 tūkst. Lt. Viešosios bibliotekos statyba yra įtraukta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr.1454 patvirtintą „Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003–2013 metų programą“.

1991 m. Viešojoje bibliotekoje dirbo 54 darbuotojai. Aukštąjį išsilavinimą buvo įgiję 8 darbuotojai, iš jų 7 – bibliotekinį. 22 darbuotojai buvo įgiję spec. vidurinį išsilavinimą, bibliotekininko profesiją.

2010 m. Viešojoje bibliotekoje dirbo 50 darbuotojų. Aukštąjį išsilavinimą turi 19 darbuotojų. 42 personalo nariai yra profesionalūs bibliotekininkai.

Analizuojamo periodo pradžioje, personalas aukštesnės kvalifikacijos siekdavo Kultūros darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo institute. Dabartiniu laikotarpiu intensyviai mokomasi ne tik minėtame institute, bet ir kitų įstaigų rengiamuose seminaruose, mokymuose, kursuose. Daug mokymų surengė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vykdomo projekto „Bibliotekos pažangai“ komanda. Intensyviai vykstant Viešosios bibliotekos kompiuterizavimui, kolektyvui iškilo būtinybė mokytis kompiuterinio raštingumo. Minėto projekto dėka, net 34 Viešosios bibliotekos darbuotojai mokėsi kompiuterinio raštingumo kursuose, buvo supažindinti ir mokyti dirbti naujausia kompiuterine technine įranga, konsultuoti gyventojų kompiuterinio raštingumo mokymo klausimais.

Naujausia kompiuterinė bei techninė įranga ir interneto galimybės suteikė progą darbuotojams mokytis darbo vietoje. 2010 m. nuotoliniu būdu studijavo 11 darbuotojų.

Viešojoje bibliotekoje organizuotos stažuotės į užsienį. Pirma stažuotė į užsienį, į Švediją, surengta 1992 m. Vėlesniais metais Viešosios bibliotekos darbuotojai stažavosi ir dalyvavo konferencijose Danijoje, Lenkijoje, Estijoje, Islandijoje, Rumunijoje, Anglijoje, Belgijoje ir kt. 2008 m. Viešosios bibliotekos ir filialų darbuotojai lankėsi Kiskunhalas viešojoje bibliotekoje Vengrijoje. Nuo 2007 m. Viešoji biblioteka dalyvauja Euroregiono „Bartuva“ bendradarbiavimo projekte .

2005 m. bendro Leborko (Lenkija) ir Kretingos rajono savivaldybės pasirašyto projekto „Vidurvasario diena“ organizuotame tarptautiniame bibliotekininkų seminare „Šventas Jonas ir bibliotekininkai“ Leborke dalyvavo 28 Viešosios bibliotekos ir filialų darbuotojai.

Nuo 1991 m. sparčiai besikeičiantis Viešosios bibliotekos paslaugų spektras reikalavo naujų specialybių ir įgūdžių darbuotojų. 2000 m. Viešojoje bibliotekoje įsteigtas kompiuterių techniko (dabar – kompiuterinio tinklo inžinieriaus) etatas , kuriuo iki šiol dirba Kęstutis Joskaudas, turintis aukštąjį inžinerinį išsilavinimą. Nuo 2000 m. Viešojoje bibliotekoje serverių administravimo inžinieriumi dirba Aurimas Juška, įgijęs Informatikos bakalaurą.

2009 m. pasikeitė Viešosios bibliotekos vadovai. 2009 m. rugpjūčio 31 d. Viešosios bibliotekos direktorei Aldonai Kerpytei palikus einamas pareigas, nuo 2009 m. lapkričio 26 d. direktorės pareigas pradėjo eiti Birutė Karčauskienė. Viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja nuo 2010 m. dirba Erika Kazlauskienė.

Didžiausi pokyčiai Viešosios bibliotekos struktūroje buvo padaryti 1996 m., gavus projektinį finansavimą iš Atviros Lietuvos fondo: įkurta nauja Užsienio kalbų mokymosi skaitykla.

1996 m. Viešosios bibliotekos struktūra: Administracija, Abonementas, Bendroji skaitykla, Periodikos skaitykla, Užsienio kalbų mokymosi skaitykla, Vaikų literatūros sektorius, Bibliografinis- informacinis sektorius, Saugykla, Mainų rezervinis fondas, Spaudinių komplektavimo ir tvarkymo skyrius, Metodikos skyrius.

1994 m. prie bibliotekos įkurtas Lietuvos-Prancūzijos asociacijos Kretingos skyrius. 1996 m. Vaikų literatūros sektoriuje buvo įsteigta žaisloteka, skirta vaikams su negalia. 1997 m. Viešoji biblioteka įkūrė kultūrinės- švietėjiškos veiklos centrą-svetainę „Žemaičių šnekos“. 1999 m. įkurtas Olandijos Vyriausybės finansuojamas „Moterų informacijos ir mokymo centras“.

2000 m. vietoj Bendrosios skaityklos šalia Bibliografijos-informacijos sektoriaus buvo įkurta Knygų skaitykla, kuriai priklausė Fonoteka. 2000 m. reorganizuotas Metodikos skyrius. Panaikintas metodikos skyriaus vedėjos etatas, paliktas vyresniosios metodininkės etatas.

Viešoji biblioteka, kaip teigiamas modernizavimo pavyzdys, buvo įtrauktas į Vilniaus universiteto parengtą vadovėlį „Viešoji biblioteka“ ir Europos Sąjungos projekto „PULMAN“ gairių knygą „Viešosios bibliotekos skaitmeninės eros sankryžose“ bei buvo minima kituose profesiniuose leidiniuose.

Viešoji biblioteka rūpinosi Viešosios interneto prieigos taškų (toliau – VIPT) steigimu kaimo vietovėse. 2003 m. finansuoti „Viešųjų interneto centrų steigimo“ projektai iš aljanso „Langas į ateitį“, įkurta vieša interneto prieiga Salantų miesto ir Vydmantų filialuose. VIPT, turintys po 5 kompiuterizuotas darbo vietas vartotojams, 2004 m. įsteigti Darbėnų, Kūlupėnų, S. Įpilties ir Juodupėnų filialuose. Projektą finansavo Lietuvos Vidaus o reikalų ministerija.

2002 m. sukurtas Viešosios bibliotekos internetinis tinklapis www.kretvb.lt. 2005 m. tinklapis pertvarkytas pagal turinio valdymo sistemą, sukurtą UAB „Dizaino kryptis“.

2005 m. pradėtas kurti elektroninis leidinys „Kretingos personalijų žinynas“, finansuotas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos. Gavus finansavimą iš Kretingos rajono savivaldybės, 2007 m. pradėtas kurti elektroninis leidinys „Kretingos krašto enciklopedija“. 2009 m. sukurtas elektroninės „Kretingos krašto enciklopedijos“ interneto tinklalapis. Svetainę kūrė AB „М2 technologijos“. Abu internetinius tinklapius administruoja ir tvarko Informacinių technologijų skyriaus vedėja Asta Kuktorovienė. Tinklapiams informaciją ir straipsnius kuria vyresniosios bibliotekininkės Lina Buikienė ir Birutė Naujokaitienė.

Viešojoje bibliotekoje per antrąjį Nepriklausomybės dešimtmetį buvo sparčiai kompiuterizuojamos specialistų darbo vietos. 1999 m. Viešoji biblioteka turėjo 2 kompiuterius darbuotojams, o 2010 m. jų skaičius išaugo iki 24. Nuo 2008 m. į elektroninį katalogą pradėti suvedinėti kaimo filialų fondai.

Nuo 2009 m. Viešojoje bibliotekoje veikia „ZEBRA belaidžio interneto“ erdvės.

Nuo 2009 m. vasario mėnesio Viešojoje bibliotekoj e veikia viena kompiuterizuota darbo vieta su interneto prieiga, skirta akliesiems ir silpnaregiams. Tai Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija inicijuoto projekto „Bibliotekos pažangai“ vienas pirmųjų infrastruktūrinių darbų, atliktų Viešojoje bibliotekoje. Kompiuteryje buvo įdiegta programinė įranga JAWS, skirta akliesiems ir MAGIC, skirta silpnaregiams.

Nuo 2007 m. Viešojoje bibliotekoje vartotojai mokomi naudotis kompiuteriu bei internetu. Per minėtus metus vyko 156 valandų vartotojų mokymai. 2009–2010 m. dar daugiau dėmesio skirta vartotojų kompiuterinio raštingumo mokymams.

2009 m. Viešojoje bibliotekoje pastebėtas augantis vartotojų poreikis naudotis informacinėmis technologijomis ir elektroninėmis paieškos sistemomis.

Viešoji biblioteka, kaupdama universalaus profilio fondus, suteikia galimybę rajonų ir miestų gyventojams tenkinti skaitymo, informacinius ir kultūrinius poreikius.

Nepriklausomybės atgavimo laikotarpiu rajonų ir miestų viešųjų bibliotekų fondų komplektavimui didelę reikšmę turėjo menkas valstybės finansavimas. Po 1990 m. viešųjų bibliotekų fondai buvo valomi nuo aktualumo praradusios visuomeninės politinės, ideologinės ir kt. lektūros. Pamažu išryškėjo bendra tendencija: nuo 1991 m. viešųjų bibliotekų dokumentų fondai vis mažėjo ir iki šiol išliko fondų kaitos tendencija, siekiant kokybės, o ne kiekybės.

Tenkinant skaitytojų informacinius poreikius, labai svarbi fondų kokybė, kurią lemia ne tik naujų dokumentų komplektavimas, bet ir nurašymas. Nepriklausomybės pradžioje nurašytų knygų koeficientas buvo dvigubai didesnis nei po 19 metų.

Viešosios bibliotekos fonduose 1991 m. buvo sukaupta 72 194 egz. dokumentų, 2010 m. fonde yra 70 140 egz. dokumentų. 1991–1998 m. laikotarpiu fondo kitimo tendencijas sąlygojo spaudinių nurašymas, kai Viešosios bibliotekos fondai buvo „išvalyti“ nuo pasenusios savo turiniu politinės-ideologinės literatūros. Vėliau Viešosios bibliotekos fondas, nors ir tolygiai komplektuojamas, dar po truputį mažėjo. Pastebėta, kad tuo laikotarpiu, nurašius neaktualią literatūrą ir trūkstant naujos, Viešoji biblioteka sunkiai galėjo patenkinti studentų, pedagogų, verslininkų ir net vidurinių mokyklų bei gimnazijų moksleivių informacinius poreikius. Nuo 2000 m., pradėjus suvedinėti fondą į elektroninį katalogą, dar kartą buvo vykdoma spaudinių atranka – išimti ir nurašyti neaktualūs ir susidėvėję spaudiniai.

Nuo 2000 m. Viešosios bibliotekos apsirūpinimo spaudiniais situacija patenkinama, tačiau, analizuojant fondų struktūrą, padėtis buvo labai netolygi. Fondų komplektavimas buvo ir yra viena iš didžiausių Viešosios

bibliotekos problemų. Kylant knygų ir periodinių leidinių kainoms, fondų komplektavimas įgavo mažėjimo tendenciją, nes lėšų stoka riboja fondų komplektavimo galimybes.

Gautų dokumentų skaičius Nepriklausomybės pradžioje nelabai kuo skyrėsi nuo 2009 m., jų įsigyta 108 fiz. vnt. daugiau, nors skaičius turėtų būti didesnis (1990 m. gauta 4714 fiz. vnt., o 2009 m. – 4822 fiz. vnt.). Mažą dokumentų įsigijimą lėmė sumažėjęs finansavimas bibliotekoms ir šalyje staiga prasidėjusi finansinė krizė, atnešusi nuostolių daugeliui biudžetinių įstaigų.

Pastaraisiais metais, komplektuojant dokumentų fondus, pirmenybė teikta informaciniams leidiniams, originaliajai ir vaikų literatūrai. Pagrindinis knygų tiekėjas – UAB „Mūsų knyga“. Knygos taip pat pirktos iš leidyklų „Šviesa“, „Alma littera“, „Jotema“ „Tyto alba“, UAB „Patogu pirkti“. Lėšos knygoms įsigyti gautos centralizuotai iš Kultūros ministerijos.

Viešosios bibliotekos dokumentų fonduose 2010 m. trūko mokomosios literatūros, universitetų leidyklų leidinių, garsajuosčių, CD, DVD. Labai skurdūs filialų fondai. Situaciją pagerina knygų parama, kuri 2010 m. sudarė 50% bendro knygų gavimo. Daug knygų dovanojo leidyklos „Alma littera“ „Baltos lankos“, „Katalikų pasaulis“, UAB „Mūsų knyga“, rašytojas Algis Kuklys.

Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Viešoji biblioteka nuolat keitėsi, stengėsi tenkinti naujus bibliotekos vartotojų poreikius, įsitraukė į informacinės visuomenės kūrimą, perėmė pažangių šalies viešųjų bibliotekų patirtį, suteikė vartotojams galimybę naudotis įvairiais informacijos šaltiniais. Šiandien Viešoji biblioteka vartotojams teikia daugiau paslaugų negu būtų galėjus praėjus keletui metų po Nepriklausomybės atkūrimo, kadangi įvyko svarbių pokyčių, buvo įdiegta naujovių ir vykdyta projektų, papildžiusių Viešosios bibliotekos teikiamų paslaugų spektrą bei pagerinusių anksčiau teiktų paslaugų kokybę.

Vienas iš pagrindinių Viešosios bibliotekos veiklos uždavinių – organizuoti gyventojų bibliotekinį ir informacinį aptarnavimą. Viešoji biblioteka privalo „užtikrinti galimybę skaitytojams gauti iš bibliotekos fondo spaudinius ir kitus dokumentus laikinam naudojimuisi į namus arba į skaityklas, užsisakyti bibliotekoje esančius leidinius per tarpbibliotekinį abonementą (TBA), gauti išsamią informaciją apie bibliotekos fondą ir teikiamas paslaugas.

Po Nepriklausomybės atkūrimo didesnis dėmesys skirtas kultūrinei, šviečiamajai ir informacinei Viešosios bibliotekos veiklai. Viešojoje bibliotekoje pradėta kaupti visų krypčių ir judėjimų, įvairių partijų ir religijų literatūra, fondus papildė naujai leista išeivijos spauda, tarpukario laikotarpio literatūra. 1991 m. Viešojoje bibliotekoje įkurta filosofinės-teologinės literatūros skaitykla.

Nuo 1999 m. Viešojoje bibliotekoje teiktos mokamos paslaugos – kopijavimas, užsienio kalbų aparatūros nuoma, vėliau – interneto prieiga (nuo 2009 m. internetas Viešojoje bibliotekoje yra nemokamas).

Viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje teikiamos informacinės paslaugos gyventojams. Abonemente dokumentai skaitytojams išduodami į namus, aptarnaujami regos negalę turintys vartotojai, kuriems garsinės knygos išduodamos į namus. Periodikos skaitykloje komplektuojami periodiniai leidiniai, yra virš 100 pavadinimų laikraščių ir žurnalų. Informacijos skaitykloje komplektuojama ir vartotojams naudotis vietoje išduodama mokslinė literatūra, enciklopediniai leidiniai, žinynai, žodynai. Interneto skaitykloje lankytojams siūloma kompiuterinė literatūra, darbas kompiuteriu, internetas, duomenų bazės, skenavimo, spalvoto ir nespalvoto spausdinimo, ei. pašto, fakso, informacijos įrašymo į CD paslaugos. Nuo 1996 m. iki 2009 m. veikusioje Užsienio kalbų skaitykloje buvo galima savarankiškai mokytis anglų, prancūzų, vokiečių kalbų, vyko užsienio kalbų kursai. Fonotekoje komplektuojamos kompaktinės plokštelės, kasetės, gaidos. Bibliografijos-informacijos sektoriuje kaupiama informacija, vykdoma paieška, atsakoma į skaitytojų užklausas, renkama kraštotyros informacija. Vaikų literatūros sektoriuje leidiniai išduodami į namus, vietoje galima naudotis žodynais, žinynais, daugiau nei 20 pavadinimų laikraščiais ir žurnalais vaikams, veikia dvi kompiuterinės darbo vietos su interneto prieiga, ugdomi informaciniai gebėjimai, rengiamos parodos, vyksta renginiai, žiūrimi filmai, klausomasi muzikos. Viešosios bibliotekos interneto puslapyje www.kretvb.lt eksponuojamos virtualios vaikų meno parodos.

Viešoji biblioteka rajono gyventojams nuolat organizuoja įvairius kultūrinius renginius: knygų pristatymus, susitikimus su rašytojais, aktoriais, muzikantais, meno parodas ir įvairius kitus renginius, skirtus visų amžiaus grupių bendruomenės narių skaitymo skatinimui, kultūrinio lygio, informacinio raštingumo kėlimui, meninės saviraiškos skatinimui, etninės kultūros sklaidai.

Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo keitėsi Kretingos rajono gyventojų informacijos poreikis. Pakitusius vartotojų informacinius poreikius rodo tai, kad atsakytų informacinių užklausų skaičius Centrinėje bibliotekoje pirmaisiais metais po Nepriklausomybės atkūrimo Viešojoje bibliotekoje buvo 202, o beveik po dviejų dešimtmečių – 2009 m. – net 6521. Gyventojai pradėjo labiau domėtis marketingų, vadyba, teologija, politologija, verslu, užsienio šalių ekonomika ir kitais klausimais.

Viešoji biblioteka nuosekliai vykdė ir vykdo žinių, informacijos saugojimo bei skleidimo visuomenei funkcijas. Pirmąjį Nepriklausomybės dešimtmetį, kaip ir ankščiau, bibliografijos-informacijos specialistų kuriama informacija buvo kaupiama tradicinėse popierinėse sisteminėse straipsnių, citatų bei kraštotyros kartotekose. Didesni pokyčiai vyko nuo 2001 m., kai Viešoji biblioteka įsijungė į Lietuvos integralią bibliotekų informacinę sistemą (LIBIS). Pradėtas kurti vieningas elektroninis katalogas. Nuo 2001 m. dirbama ir LIBIS analizinės bibliografijos posistemyje. Aprašomi straipsniai iš respublikinės spaudos ir knygų. Nuo 2003 m. Viešoji biblioteka įsijungė į Lietuvos nacionalinės bibliografijos duomenų banko (NBDB) elektroninio straipsnių katalogo sudarymą, kuriame yra skelbiama Viešosios bibliotekos darbuotojų surinkta kraštotyros informacija. Pradėtas kurti elektroninis straipsnių bibliografinių įrašų katalogas, kuris pakeitė buvusias sisteminę straipsnių ir recenzijų kartotekas. Nuo 2003 m. į jį pradėta suvedinėti kraštotyros informacija. 2010 m. duomenimis, elektroniniame kataloge yra 18276 analiziniai įrašai apie Kretingos rajoną. Tapo lengviau pateikti vartotojams reikalingą informaciją, o operatyviai suteikiama informacija pagerino ir Viešosios bibliotekos darbo kokybę. Nuo 2001 m. kaupiama elektroninė straipsnių duomenų bazė, kurioje, 2010 m. duomenimis yra 40184 analiziniai įrašai.

Nuo 2006 m. Viešoji biblioteka yra Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos vykdomo projekto „Klaipėdos regiono bibliotekų etnokultūros lobiai“ partneris. Šio projekto internetiniame portale talpinami Viešosios bibliotekos ir filialų parengti kraštotyros darbai. 2007 m. kraštotyros informacijos metaduomenys apie kaupiamą fotografijų archyvą pradėti saugoti kompiuterinėse laikmenose.

Nuo 2008 m. abonemente ir Informacijos skaitykloje veikia 2 kompiuterizuotos darbo vietos vartotojams, skirtos atlikti paiešką elektroniniame kataloge per OPAC programą. Nuo 2006 m. Viešosios bibliotekos vartotojai gali naudotis elektroniniu bibliotekos katalogu bei užsisakyti spaudinius (nuo 2008 m.) internetu. 2006 m. per tinklapį www.kretvb.lt pradėti apskaityti virtualūs Viešosios bibliotekos lankytojai.

Vaikų literatūros sektoriuje vartotojams yra įrengtos 2 kompiuterizuotos darbo vietos su interneto prieiga. Nuo 2008 m. vykdomas vaikų iki 4 klasės aptarnavimas LIBIS posistemyje. Pagrindinės Vaikų literatūros sektoriaus darbo kryptys: vaikų skaitymo įgūdžių formavimas ir stiprinimas renginių ir kūrybinės veiklos pagalba, didelis dėmesys skiriamas vaikų tautinės savimonės ugdymui, krašto etninės kultūros pažinimui, tobulinami skaitytojų informaciniai ir kompiuterinio raštingumo įgūdžiai. Nuolat organizuojamos vaikų meninės kūrybos parodos bei kita kūrybinė veikla. Veikia jaunųjų bibliotekininkų būrelis „Pelėdžiukai“.

Dokumentų išduotis žymiai išaugo. Manoma, kad tą sąlygojo teigiamas požiūris į Viešosios bibliotekos paslaugas bei fondus: įvairaus amžiaus rajono gyventojai mieliau naudojasi Viešosios bibliotekos knygų, periodinių leidinių fondais, elektroninių duomenų bazėmis nei jas perka. Didesnę dokumentų išduotį sąlygojo ir aktyvi Viešosios bibliotekos kompiuterizacija: pritraukti nauji Viešosios bibliotekos paslaugų vartotojjai naudojosi ne tik kompiuteriais ir internetu, bet ir ieškojo informacijos spausdintuose dokumentuose.

Viešojoje bibliotekoje 2000 m. buvo įvestas popierinis skaitytojo bilietas. 2006 m. įdiegtas LIBIS Skaitytojų aptarnavimo posistemis, įvestas vieningas elektroninis skaitytojo pažymėjimas.

Viešoji biblioteka aktyviai dalyvauja projektinėje veikloje. Projektinės veiklos dėka, Viešojoje bibliotekoje ir jos filialuose diegiamos naujos technologijos, gerėja paslaugų kokybė, tenkinami rajono gyventojų kultūriniai poreikiai, pildomas kraštotyros fondas.

Viešosios bibliotekos projektinės veiklos pradžia – 1996 m., kai iš Atviros Lietuvos fondo buvo gautas finansavimas, kurio dėka, atidaryta Užsienio kalbų mokymosi skaitykla, įsteigta Žaisloteka vaikams su negalia.

1997 m. prie Viešosios bibliotekos savo veiklą pradėjo VŠĮ kultūrinės- švietėjiškos veiklos centras-svetainė „Žemaičių šnekos“, kuri buvo įkurta gavus finansavimą iš Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos.

1997 m. Viešojoje bibliotekoje vyko Europos Sąjungos ekonominės pagalbos programos PHARE finansuota tarptautinė konferencija. Tais pačiais metais buvo organizuota tarptautinė Lietuvos Invalidų reikalų tarybos prie Lietuvos Vyriausybės finansuota konferencija „Bibliotekų pritaikymas neįgaliesiems“.

1998 metais vėl pradėta švęsti Bibliotekininko diena, dalyvaujant rajono valdžios atstovams. Išrinkta Kretingos rajono metų bibliotekininkė.

2000 m. buvo vykdomas Danijos ambasados Lietuvoje finansuotas projektas „Nepilnų šeimų vaikų integracija į visuomenę“.

2001 m., iš Atviros Lietuvos fondo gavus finansavimą, įsteigtas pirmasis Kretingoje Interneto centras.

2006 m. iš Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Kultūros ir sporto rėmimo fondo gautas finansavimas Viešosios bibliotekos projektui „Valančius išmokė sodiečius skaityti ir jie skaityti nebepamiršo“.

2006 m. Kretingos rajono savivaldybė pirmą kartą iš biudžeto skyrė finansavimą projektinei veiklai. Gautas finansavimas 9 projektų įgyvendinimui: 3 Viešosios bibliotekos ir 6 filialų.

2006 m. pradėtas įgyvendinti tęstinis kultūrinės veiklos projektas „Per žodžio gyvastį ir dvasią“ (iki šiol tęsiamas projekto įgyvendinimas), finansuojamas Kretingos rajono savivaldybės ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos.

2007 m. įgyvendintas Žemaitijos etninių sportinių žaidimų atgaivinimo, fiksavimo ir sklaidos projektas „Lioub žaiste, lioub dainioutė“, kurį rėmė Kretingos rajono savivaldybė ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija.

2008 m. Viešojoje bibliotekoje ir filialuose įgyvendintas skaitymo skatinimo projektas „Per knygą – į pasaulį“, finansuotas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos.

2008 m. Viešoji biblioteka įgyvendino vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacinės veiklos projektą „Nepamoka“, kurio metu buvo rodomas KU režisūros studijų magistranto Liudo Vyšniausko spektaklis „Tolstantis“ , skaitymo skatinimo projektus „Įkalbėtos eilės“ ir kt.

2009 m. vykdyti Kretingos rajono gyventojams svarbūs kultūrinės veiklos projektai: skaitymo skatinimo projektas „Meniu knygų gurmanams“, dalinai finansuotas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos; Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje finansuotas projektas „Kretinga – kuriantis Europos miestas“; „Per žodžio gyvastį ir dvasią“, finansuotas Kretingos rajono savivaldybės; projektas vaikams „Lietuva stipri manim“, finansuotas Kretingos rajono savivaldybės.

Pastaraisiais metais edukacinė, kultūros paveldo išsaugojimo ir leidybinė veikla tapo intensyvesnė. 2009 m. projektas „Bibliotekos pažangai“ aktyviai įtraukė Kretingos gyventojus į edukacinę ir šviečiamąją veiklą. Buvo rengiamos internetinės šviečiamosios akcijos, tiesioginės transliacijos įvairių amžiaus grupių ir interesų asmenims.

Nuo 2009 m. gruodžio mėnesio Viešojoje bibliotekoje pradėti Kretingos rajono gyventojų kompiuterinio raštingumo ir interneto išteklių mokymai. Kursus rengia ir žmones moko Informacinių technologijų skyriaus vedėja Asta Kuktorovienė bei Bibliografijos-informacijos sektoriaus vedėja Laima Jonauskaitė. Per metus kursus baigė 75 Kretingos rajono gyventojai.

2001 m. ir 2009 m. M. Valančiaus draugijos ir Viešosios bibliotekos iniciatyva buvo pagerbti žmonės, tęsiantys M. Valančiaus darbus. 2001 m. M. Valančiaus premijos įteiktos Telšių vyskupui Antanui Vaičiui ir profesoriui istorikui Vytautui Merkiui. 2009 m. Telšių Šv. Antano Paduviečio katedroje vyko Didžiojo Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus iškilmių ceremonija, kurios metu įteiktos premijos ir diplomai. Pagrindinės premijos ir diplomai įteikti Lietuvos katalikų MA akademikui, vyskupui Jonui Borutai ir Klaipėdos universiteto profesoriui Stasiui Vaitiekūnui.

2009 m. Viešoji biblioteka, Vyskupo M. Valančiaus gimtinės muziejus, Vyskupo Motiejaus Valančiaus draugija ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius skelbė mokinių rašinių konkursą „Vyskupo Motiejaus Valančiaus idėjos šiandien“. Komisija atrinko du geriausius mokinių rašto darbus: Salantų gimnazijos gimnazisčių Agnės Stonytės „XXI amžiuje sninga juodais katinais?“ ir Lauros Kaminskaitės „Blaivybė – tai mano stilius“ rašiniai.

Viešoji biblioteka parengė ir publikavo kultūrai ir jos paveldui reikšmingus leidinius: 2007 m. Klaipėdos universiteto leidykloje išleistas leidinys „Pranciškus Šernas (1934-2006): biobibliografija“, knyga Algirdas Kuklys „Juozo Lukausko lobiai“ (IV-asis ciklo „Mūsų kraštiečiai“ leidinys). 2008 m. parengti ir Klaipėdos universiteto leidykloje publikuoti 4 leidiniai: „Rimvydas Pranas Šilbajoris: literatūros tyrinėtojas, kritikas, profesorius, JAV lietuvių bendruomenės visuomenės veikėjas, Kretingos kraštietis: bibliografija“, „Rašytoja Nelė Mazalaitė: 1907 m. rugsėjo 2 d. Naujukų k., Kretingos r. – 1993 m. spalio 31 d. Bruklinas, JAV: biobibliografijos rodyklė“ „Bronė Liniauskienė (Rimkevičiūtė): bibliografija“, „Atsklandos: Kretingos rajono kultūros paveldo leidinys“. 2009 m. Viešoji biblioteka Lietuvos tūkstantmečio ir Kretingos miesto savivaldos 400-ųjų metinių minėjimo proga inicijavo kompaktinės plokštelės „Sigutė Tamošaitytė. Laipteliai“ leidybą. 2010 m. Viešojoje bibliotekoje parengta ir R. Skersio UAB (Vilnius) publikuota bibliografinė rodyklė „Algirdas Antanas Kuklys“.

Nijolė Raudytė, 2010

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. 1995 metų savivaldybių viešųjų bibliotekų veikos analizė. Vilnius, 1997, p. 24.
  2. 1996 metų savivaldybių viešųjų bibliotekų veiklos analizė. Vilnius, 1998, p. 26.
  3. GLOSIENĖ, A. Viešųjų bibliotekų raida. Tarp knygų, 1998, Nr.2, p. 11–13.
  4. GLOSIENĖ, A.; PETUCHOVAITĖ, R.; RACEVIČIŪTĖ, R. Viešoji biblioteka: tradicija ir modernumas. Vilnius, 1998, p. 140.
  5. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos 1991–2009 m. veiklos ataskaitos.
  6. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos 20002006 m. įsakymai.
  7. KRETINGOS RAJONO SAVIVALDYBĖS MOTIEJAUS VALANČIAUS VIEŠOJI BIBLIOTEKA. Struktūra, [interaktyvus], [žiūrėta 2010 m. kovo 12 d]. Prieiga per internetą: <http://www.kretvb.lt/lt/pages/stuktura>.
  8. KVIETKAUSKIENĖ, R.Metodinė veikla: nauji laikai, nauja samprata. Tarp knygų, 1998, Nr.12, p. 9–11.
  9. Lietuvos savivaldybių viešosios bibliotekos. Vilnius, 1995, p. 38.
  10. RUDŽIONIENĖ, J. Viešoji biblioteka ir jos veiklos matavimas. Tarp knygų, 1994, Nr.10, p. 5–7.
  11. VALANČIŪTĖ, Vitalija. Biblioteka – bendruomenės centras. Švyturys, 2003, balandžio 26, p. 12.
  12. ŽEMAITIS, Bronius. Interneto centras – konkurentas bibliotekoms? Švyturys, 2001, balandžio 11, p. 3.

Šaltinis: RAUDYTĖ, Nijolė. Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos istorija: Biblioteka po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo (1991–2010 m.). Iš Spaudos ir knygos kelias Kretingoje. Straipsnių autorės Laima Jonauskaitė, Lina Buikienė, Nijolė Raudytė. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla; [Kretinga]: Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešoji biblioteka, 2010, p. 82–101. ISBN 978-9955-18-538-3.

  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga.
  • Kodas 190287259.
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
  • Vilniaus g. 8, Kretinga,
  • LT-97108, Lietuva
  • Tel. (8 445) 78 984
  • biblioteka@kretvb.lt
Dažniausiai užduodami klausimai