Temos

Atnaujinta 2018-10-04

Kiauleikių kapinynai

Žinomi du Kiauleikių kapinynai, esantys Kretingos r. sav. teritorijoje, prie Kiauleikių k. (Kretingos sen.). Pirmasis kapinynas vadinamas Kirminų kalnu. 1905 m. apie 20 atsitiktinių kapinyno radinių pateko Sankt Peterburgo (Imperatoriškajai) archeologinei komisijai. Šios komisijos siųstas, 1906 m. ir 1908 m. kapinyną kasinėjo V. Nagevičius, 1941 m. tyrė Kauno kultūros muziejus (tyrimų vadovas J. Puzinas). V. Nagevičius atkasė 45 m2 plotą, rado keletą sudegintų mirusiųjų kapų. Jo surinkta medžiaga perduota Lietuvių mokslo draugijai. 1941 m. ištirta 407 m2 ploto, rasti 54 kapai (VIII–IX a. 48 griautiniai ir X–XIII a. 6 degintiniai) ir vienas židinys. 1984–1985 m. Istorijos institutas ištyrė (tyrimų vadovas V. Šimėnas) 93 m2 plotą; rasta X a. (IX a.) kapų.

Kiauleikių kapinyne mirusieji buvo laidojami 20–120 cm gylio duobėse, ąžuoliniuose skobtuose karstuose. Mirusiųjų griaučiai labai sunykę. Dažniausiai iš įkapių galima spręsti, kad mirusieji laidoti aukštielninki, ištiestomis kojomis ir palei šonus ištiestomis rankomis. Beveik kiekviename kape, be karsto liekanų, įvairiame duobės gylyje rasta degėsių ir anglių. Iš 48 griautinių kapų 20 buvo vyrų, 11 – moterų ir vaikų. Moterų kapai pasižymi papuošalų gausumu: segėmis, smeigtukais, apyrankėmis. Darbo įrankių juose mažiau, tik peiliai, ylos, verpstukai. Vyrų kapuose atvirkščiai – papuošalų mažiau, o pagrindinės įkapės yra darbo įrankiai, ginklai, žirgo aprangos reikmenys. KapKretinga, Kiauleikiai, archeologinis paveldas, kapinynai, archeologiniai radiniaiuose taip pat rasta miniatiūrinių puodelių, tošinių dėželių, geriamųjų ragų.

Šalia degintinių kapų rastas vienas židinys – tai netaisyklingai apskritos formos 1 m skersmens dėmė, išsiskirianti iš aplinkinės žemės suodžių ir stambių anglių liekanomis. Židinyje rasta apdegusių gyvulių kaulų ir molio apkrato su storų medžių atspaudais. Duobės gylis 105 cm. Dugnas buvęs plūktas moliu. Židinyje, kuris, matyt, susijęs su laidojimo apeigomis, rasta keletas degintų žmogaus kauliukų.

Ankstyviausioje kapinyno dalyje (griautiniuose kapuose) rasta lankinių, žieduotųjų, o vėlesnėje – plokštiniKretinga, Kiauleikiai, archeologinis paveldas, kapinynai, archeologiniai radiniaių apskritinių, S formos ir pasaginių riestais galais segių, datuojamų VIII a. pab. ir IX a. pr. Degintiniai kapai yra vėlyvesni, priskiriami XI a.

1906 m. radiniai saugomi Ermitaže (Sankt Peterburge), 1908 m. ir 1984–1985 m. – Lietuvos nacionaliniame muziejuje, 1941 m. – Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Atsitiktinių radinių yra Kretingos muziejuje, Palangos gintaro muziejuje.

2 km į šiaurės rytus nuo pirmojo kapinyno, Žibos krante, yra antrasis suardytas II–IV a. kapinynas. 1926 m. kapuose rasta trimitinė antkaklė, plati juostinė apyrankė, Romos moneta. Radiniai pateko į privačias kolekcijas; antkaklė saugoma „Alkos“ muziejuje Telšiuose.

Lina Buikienė, 2010

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. DANILAITĖ, E. Archeologiniai tyrinėjimai Kiauleikiuose. Iš Iš Lietuvių kultūros istorijos. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1961, t. 3, p. 101–124.
  2. ŠIMĖNAS, Valdemaras. Kiauleikių kapinynai. Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006, t. 10, p. 11. ISBN 5-420-01600-1.
  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga.
  • Kodas 190287259.
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
  • Vilniaus g. 8, Kretinga,
  • LT-97108, Lietuva
  • Tel. (8 445) 78 984
  • Faks. (8 445) 78 980
  • biblioteka@kretvb.lt
Dažniausiai užduodami klausimai