Temos

Atnaujinta 2018-10-04

Užpelkių kapinynas

Užpelkių kapinynas yra Kretingos r. sav. teritorijoje, neaukštoje, gerai pajūrio žemumoje išsiskiriančioje kalvelėje, esančioje kair. Žibos upelio krante.

Nors kapinynas archeologams žinomas nuo 1935 m., bet tyrinėti pradėtas tik 1985 m., vėliau – 1987–1988 m. ir 1991–1996 m. Per šiuos metus ištirtas 1582 m2

plotas, kuriame rasti 88 nedeginti ir vienas degintas mirusiųjų kapai bei šeši simboliniai žirgų kapai. Taip pat ištirtos trijų pilkapių liekanos ir rasta kapinyno apeigų vieta – alka. Tyrinėjimų metu surinkta 681 radinys.

Didžioji dauguma nedegintų žmonių kapų ir žirgų kapai priklauso IV a. pab. – VI a. Rasti penki VIII a. pab. – XII a. kapai. Suardytos pilkapių liekanos siekia žalvario amžių – ankstyvojo geležies amžiaus pradžią.

Užpelkių kapinynas yra vienas iš plačiausiai tyrinėtų IV–VI a. Lietuvos pajūrio kapinynų su akmenų vainikais. Kapinyno tyrinėjimai leidžia geriau pažinti vidurinio geležies amžiaus pradžios žmonių gyvenseną, kuršių etninę istoriją, būsimos Mėguvos žemės apgyvendinimą.

Tyrinėjant kapinyno kalvelės centre aptiktas 11-os didelių akmenų vainikas. Jis orientuotas šiaurės – pietų, rytų – vakarų kryptimi, 4,75 × 3,90 m dydžio. Kai kurie akmenys apskaldyti, kad geriau prisišlietų vienas prie kito, ir sutvirtinti molio sluoksniu. Kiekvieno akmens pozicija ir kryptis vainike individuali ir apskaičiuota. Vainiko centre ilgą laiką buvo kūrenama ugnis.

Užpelkių kapinyne rasti šeši simboliniai žirgų kapai. keturi žirgų kapai įkasti į suplokštėjusių pilkapių sampilus. Žirgai laidoti prie vyrų, atskirose kapo duobėse, po vieną, galva į šiaurę, t. y. ta pačia kryptimi kaip vyrai, kuriems skirti šie žirgai.

IV–VI a. užpelkiečiai laidoti su ne itin gausiomis įkapėmis. Mirusiojo vyro galvos srityje rastas dalgis, kirvis, peilis, 1–3 ietigaliai, taip pat žąslai, galąstuvas, miniatiūrinis puodelis. Moterims prie galvos į tošinę dėžutę kartais būdavo įdedamas žiedas, akmeninis verpstukas, gintaro karolių vėrinys, miniatiūrinis puodelis, geležinė adata ar yla.

Užpelkių kapinynas iš kitų to paties laikotarpio Lietuvos pajūrio kapinynų išsiskiria įvairių formų gintaro karolių gausa. Beveik trečdalis visų kapinyne rastų dirbinių yra įvairių formų gintaro karoliai, įvairūs kabučiai, gintaro žaliava. Karoliai buvo veriami į vėrinius, pririšami kaip amuletai prie smeigtukų. Neįprastos formos, neapdirbto gintaro gabalus kaip amuletus saugotojus moterys nešiojo prisirišusios prie juostų.

Vėlyvieji Užpelkių kapinyno kapai – čia gyvenusių kuršių palikimas. Rasti keturi labai apardyti VIII a. pab. – X a. nedegintų mirusiųjų kapai, vienas degintas XI–XII a. kapas ir nemažai radinių: diržo sagtis, dekoruota Borre stiliaus elementais, arabiško dirhemo pusė.

Lina Buikienė, 2010

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. BLIUJIENĖ, Audronė. Užpelkių kapinynas – dešimtmečio tyrinėjimo apžvalga. Iš Kretingos senovė. Kretinga: Kretingos muziejus, 1999, d. 1, p. 4–6.
  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga.
  • Kodas 190287259.
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
  • Vilniaus g. 8, Kretinga,
  • LT-97108, Lietuva
  • Tel. (8 445) 78 984
  • Faks. (8 445) 78 980
  • biblioteka@kretvb.lt
Dažniausiai užduodami klausimai