Temos

Banko pastatų kompleksas

Banko pastatas, esantis Vilniaus g. 1 / Akmenės g. 31, yra vienintelis išlikęs tarpukario bankininkystės istorijos paminklas Kretingoje.

Tarpukario metais Lietuvos banko skyrius buvo įsikūręs notaro Jono Kentros išnuomotose patalpose Rotušės a. Čia kabinetai buvo nedideli, susidarydavo lankytojų spūstys. 1935 m. iš Kauno į Kretingą paskirtas banko vadovas Povilas Kopustinskas ėmė rūpintis naujų modernių banko rūmų statybomis.

Pro sudegusios „Špitolės“ griuvėsius matomas banko pastatas, 1941 m. Mažesniųjų Brolių Ordino Lietuvos Šv. Kazimiero Provincijos archyvo nuotr.Norėta parinkti vietą miesto centre, kad pastatas jį puoštų, būtų patogu ne tik miesto žmonėms, bet ir svečiams. Sklypo paieškos užtruko, nes miesto centre žemės savininkai pakėlė kainas. 1937 m. buvo atrinkti trys sklypai. Pigiausiai – už 18 tūkst. Lt – paskutinį turėtą sklypą (vargonininko ir varpininko namo), esantį Vilniaus gatvės pradžioje, šalia bažnyčios, pardavė pranciškonai. Pradinė šio sklypo kaina buvo 25 000 Lt, bet vienuolynas padarė 7 000 Lt nuolaidą. Kiti privačių sklypų savininkai miesto centre prašė dvigubai daugiau. Vienuolyno sklypas atrodė pranašesnis ir tuo, kad buvo ramioje gražioje vietoje.

Funkcionalizmo stiliaus, neoklasicistinės architektūros bruožų turinčio pastato projektą sukūrė architektas Mykolas Songaila, projektavęs centrinius banko rūmus Kaune (1928) ir jo filialų pastatus Panevėžyje (1931), Raseiniuose (1934), Biržuose bei Tauragėje (1936, kartu su A. Funku), Kretinga. Bankas, Vilniaus g. Fotografuota J. Klietkutės, 2014 m.Mažeikiuose (1938), Utenoje (1933, kartu su A. Funku). Pagrindinis statybos darbų rangovas buvo kaunietis J. Udalovas. Centrinį šildymą įrengė Karolis Balčiūnas, lipdinius ir marmuro papuošimus – Jokūbas Dubauskas, elektrą vedė – S. Andriūnaitis. Kitų darbų rangovai buvo Kameneckas, Paškevičius, Jasinskis. Techninė apžiūra patikėta Kretingos apskrities inžinieriui Vytautui Rimgailai ir studentui inžinieriui Ožiūnui.

Banko pamatai padėti 1938 m. Statybos numatytos baigti 1939 m. liepos 1 d., tačiau dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Vokietijos pastatas baigtas tik 1940 m. liepos mėn. Statyba kainavo apie 200 tūkst. Lt.

Banko pastatas. Iš knygos: A. Ramanauskas. Žemaitijos keliais, 1958, p.122 Pirminis šios įstaigos pavadinimas buvo Lietuvos banko Kretingos skyrius. Vos tik įsikūręs bankas su visu turtu buvo nacionalizuotas ir 1940 m. liepos 30 d. perduotas TSRS valstybiniam bankui. Pastatas visais laikais tarnavo banko reikmėms, ilgą laiką čia buvo Žemės ūkio bankas. Šiuo metu jame įsikūręs DNB bankas. Švenčiant banko 50-ies metų jubiliejų, valdytojos Teresės Špučienės rūpesčiu, banko rūmai buvo rekonstruoti, atnaujinti pagal 1996 m. Edmundo Giedrimo projektą.

Banko pastatas yra banko pastatų komplekso teritorijos rytinėje pusėje, pagrindiniu fasadu orientuotas į Vilniaus g. Įvažiavimas į teritoriją yra p. pusėje iš Akmenės g. V. teritorijos dalyje stovi vėlesnės statybos ūkinis pastatas.

Banko tvora su vartais (Akmenės–Vilniaus g. sankirta). Fotografuota J. Klietkutės, 2011 m. Teritorija aptverta tvora: iš š. ir v. betonine, iš p. ir r. – metaline dekoratyvine. Nedidelė metalinės tvoros atkarpa veda prie pagrindinio įėjimo, prie pirmojo aukšto terasos. Tvorą sudaro 10 cm skerspjūvio metaliniai stulpeliai ir ažūriniai intarpai, kurių viršutinė dalis dekoruota stilizuotomis tulpėmis, sudaryta iš 2 x 2 cm skerspjūvio ritmiškai išdėstytų strypų, apačia – lakštinio plieno. Dėl reljefo aukštėjimo p. pusėje tvora laiptuota.

P. dalies centre įvažiuoti į teritoriją yra platūs vartai. Vartų dekoras analogiškas tvoros intarpų dekorui. Kiti, mažesni, vartai yra prie pagrindinio įėjimo, pirmojo aukšto dengtoje terasoje. Tvoros stulpelių aukštis – 170 cm, intarpų aukštis – 155 cm.

Bankas iš r. pusės. Fotografuota J. Klietkutės, 2013 m.Banko pastatas yra kompaktiško tūrio, dviejų aukštų, su pusrūsiu v. pusėje. Planas laužyto kontūro, artimas stačiakampiui, išilgine ašimi orientuotas š.–p. kryptimi.

Pirmajame aukšte buvo įrengtos patalpos bankui su didele ir patikima saugykla-seifu bei erdvia operacijų sale. Pagrindinė, didžiausia, patalpa – operacijų salė, ji yra pastato r. dalies centre, kurios tūris eina per du aukštus, yra ištrauktas į r. pusę ir r. fasade sudaro centrinį rizalitą. Operacijų salei papuošti buvo paskelbtas eskizų konkursas, kurį nugalėjo Petro Kalpoko triptikas „Lietuvos pramoninio kaimo peizažas“, „Rytas“, „Žvejai“. Konkurse Bankas iš v. pusės. Fotografuota J. Klietkutės, 2011 m.dalyvavo dailininkai J. Mackevičius, P. Kalpokas bei jo sūnus H. Kalpokas ir kt. Eskizai buvo pateikiami su darbų aprašymais. P. Kalpokas konkurse dalyvavo slapyvardžiu „Jūra“, sūnus – slapyvardžiu „Ąžuolas“. Pokario metais paveikslų būklė buvo labai prasta – nedaug trūko iki visiško sunykimo, 1986–1987 m. jie buvo restauruoti.

Mažesnės patalpos koridorine sistema išdėstytos apie operacijų salę. Pagrindinis įėjimas, vestibiulis ir pagrindinė laiptinė su dekoruotais turėklais, terakotinėmis pakopomis yra pastato p. dalyje, kita, nedekoruota, laiptinė – š. dalyje.

Bankas iš p. pusės. Fotografuota J. Klietkutės, 2011 m.Antrajame aukšte banko direktoriui buvo įrengtas butas, į kurį patenkama laiptais, vedančiais terasa p. gale. P. pusėje virš pirmojo aukšto ištrauktas stogelis, paremtas kolonomis, viršuje – atvira terasa, į kurią patenkama iš antrojo aukšto. Antroji, paremta analogiškomis kolonomis, šiuo metu įstiklinta, dengta terasa yra p. v. pastato kampe. Anksčiau į šias terasas buvo įeinama iš buvusio valdytojo buto ir svečių kambario. Pasikeitus antrojo aukšto patalpų paskirčiai, iš dalies pakeistas patalpų suplanavimas.

2003 m. Banko pastatų kompleksas įrašytas į Lietuvos kultūros vertybių registrą, 2005 m. pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe. Unikalus objekto kodas: pastatų komplekso – 27602, banko pastato – 15942, tvoros su vartais – 27603, P. Kalpoko paveikslų – 15298.

Jolanta Klietkutė, 2015

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. Bankas. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Vilnius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, [b. d.] [žiūrėta 2014 m. rugsėjo 22 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=15942&lang=lt>.
  2. Banko pastatų kompleksas. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Vilnius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, [b. d.] [žiūrėta 2014 m. rugsėjo 22 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=27602>.
  3. ČĖSNA, Algirdas. Kretingos bankas. Švyturys, 1988, liepos 28, p. 3.
  4. JOMANTAITĖ, Diana. Bankininkas diplomatinius gebėjimus pritaikė Kretingoje. Pajūrio naujienos, 2012, kovo 23, priedas „Mūsų žmonės“, p. 11.
  5. KANARSKAS, Julius. Bankai ir jų pastatai tarpukario Kretingoje. Klaipėda, 1998, rugsėjo 3, p. 27.
  6. KANARSKAS, Julius. Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: Druka, 2009, p. 166, 199. ISBN 978-609-404-057-3.
  7. KUKLYS, Algis. Kretingos žemės ūkio bankui – 60. Švyturys, 1999, liepos 10, p. 3.
  8. LAURINAVIČIUS, Vidmantas. Lietuvos bankų istorija projektuose, fotografijose, atvirukuose. Lietuvos muziejai, 2003, Nr. 4. Prieiga per internetą: <http://www.museums.lt/zurnalas/liet_banku_istorija.htm>.
  9. Sienų dekoras: pano „Pramoninio Lietuvos kaimo peizažas“, „Ž. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Vilnius: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, [b. d.] [žiūrėta 2014 m. rugsėjo 23 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=15298>.
  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga.
  • Kodas 190287259.
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
  • Vilniaus g. 8, Kretinga,
  • LT-97108, Lietuva
  • Tel. (8 445) 78 984
  • Faks. (8 445) 78 980
  • biblioteka@kretvb.lt
Dažniausiai užduodami klausimai