Temos

Atnaujinta 2018-10-12

Rotušė

XVII a. pr., kuriant Kretingos miestą, buvo įrengta ir centrinė aikštė, kurioje į sueigas rinkdavosi miestiečiai, turgaus ir mugių dienomis vykdavo prekyba.

1609 m. sausio 23 d. Jono Karolio Chodkevičiaus paskelbtoje Karolštato (Kretingos) miesto įkūrimo privilegijoje nurodoma, kad Turgaus aikštėje „už bendrus miestiečių pinigus“ turi būti pastatyta rotušė. Manoma, kad ji galėjo būti pastatyta vienu metu su vienuolynu, t. y. 1610 m.

1771 m. Kretingos inventoriuose rašoma, kad dvaro savininkas vyskupas I. J. Masalskis įsakė magistratui rotušę nuolat prižiūrėti, remontuoti tik pagal iš anksto paruoštus brėžinius (abrisus). Jos remontui už miesto iždo lėšas turėjo būti perkamos plytos, kalkės, kitos statybinės medžiagos, mokamas atlyginimas meistrui. Akmenis, žvyrą, medieną ir darbo jėgą parūpinti turėjo patys miestiečiai.

Rotušė buvo mūrinė, dviejų aukštų, čerpėmis dengtu stogu, kurio viduryje kilo renesansinis apskardintas bokštas. Pirmajame aukšte buvo didelis kambarys (prekių sandėlis), kalėjimo patalpa ir kambarys prie akmenų prikaustytoms kontrolinėms svarstyklėms svorio, saiko ir ilgio matų etalonams saugoti. Vienas antrojo aukšto kambarys buvo skirtas magistrato posėdžiams, kitame mokėsi miestiečių vaikai.

Bokšte kabėjusiu varpu buvo skelbiamos valandos, šaukiama į turgus ir magistrato bei teismo posėdžius, informuojama apie gaisrus ir kitas nelaimes. Miesto nuostatuose nurodoma, kad dėl kitų priežasčių varpą liesti ir juo skambinti draudžiama. Jeigu tai kas nors padarytų, jį, kaip ramybės drumstėją, turi teisti magistratas. Taip pat ypatinga sargyba turi saugoti varpą, kad „pasiutėliai ir girtuokliai kokių nors maišačių mieste nesukeltų“.

Rotušėje ir aikštėje vyko svarbiausi miesto įvykiai. Atvykę pirkliai čia sandėliuodavo prekes, sudarydavo prekybinius sandorius. Turgaus dienomis ant svarstyklių buvo tikrinamas abejonę sukėlusių prekių svoris bei  prekiautojų matavimo įrankiai. Rotušėje miestiečiai kasmet rinkdavo burmistrą, kitus magistrato pareigūnus, dalyvaudavo valdžios ir teismo posėdžiuose, mokėdavo mokesčius, sudarydavo sutartis… Rotušėje laikomoje magistrato knygoje buvo registruojami skundai ir ieškiniai. Čia posėdžiaudavo magistratas. Patvirtintus dokumentus šaukliai skelbdavo turgaus aikštėje. Prekymečių ir teismų dienomis magistratą bei rotušę saugodavo ir tvarką palaikydavo 4 uniformuoti sargybiniai, vadovaujami vachmistro.

1795 m., prijungus Lietuvą prie Rusijos imperijos, Karolštatas prarado savivaldos (Magdeburgo) teises, rotušė tapo nereikalinga. XVIII a. pab. kurį laiką ją, kaip maldos namus, buvo išsinuomoję evangelikai liuteronai.

1845 m. apleistas, griūvantis rotušės pastatas parduotas nugriauti už 60 sidabro rublių (greičiausiai nuardytas kaip statybinė medžiaga). Aikštės centre liko augti rotušę juosę medžiai.

1875 m. muitinės tarnybos lėšomis rotušės vietoje buvo pastatyta stačiatikių cerkvė. 1925 m. cerkvę nuardžius, jos vietoje iškilo Laisvės paminklas. Po Antrojo pasaulinio karo šioje vietoje buvo palaidoti rusų kareiviai, o kapus iškėlus, įrengtas skveras.

2003 m. Kretingos muziejui atliekant archeologinius tyrimus, Rotušės aikštės p. dalyje 0,85–1,0 m gylyje atkasti rotušės pamatų fragmentai: 1,2–2,0 m pločio, 0,7–1,1 m aukščio, mūryti iš lauko riedulių, su pavieniais plytgaliais, pamatas rištas rusvos spalvos kalkių skiediniu.

Jolanta Klietkutė, 2015

 LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. BUTKUS, Donatas. Kretingos Rotušės aikštės žvalgymai 2003 m. Iš Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje, 2006, p. 341. ISBN 978-9955-9913-2-8.
  2. KANARSKAS, Julius. Kaip vadinsime pagrindinę miesto aikštę? Švyturys, 1990, sausio 11, p. 3.
  3. KANARSKAS, Julius. Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: Druka, 2009, p. 37, 40, 58, 69. ISBN 978-609-404-057-3.
  4. KANARSKAS, Julius. Kretingos muziejaus archeologinių tyrinėjimų apžvalga (1958–2008 m.). Kretinga: Kretingos muziejus, 2008, p. 17.
  5. KANARSKAS, Julius. Rotušės aikštė. Pajūrio naujienos, 1993, gruodžio 3, p. 4.
  6. MIŠKINIS, Algimantas. Kretinga. Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. Vilnius: Savastis, 1999, p. 296, ISBN 9986-420-57-1.
  7. SPRAINAITIS, Raimondas. Archeologiniai tyrimai Kretingoje, buvusios Rotušės vietoje. Archeologija, 1992–1993, p. 249.
  8. SPRAINAITIS, Raimondas. Archeologiniai tyrimai Kretingoje, buvusios Rotušės vietoje. Archeologija, 1994–1995, p. 267.
  9. VALANČIUS, Motiejus. Raštai. Žemaičių vyskupystė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2013, t. 6, p. 605. ISBN 978-609-425-110-8.
  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga.
  • Kodas 190287259.
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
  • Vilniaus g. 8, Kretinga,
  • LT-97108, Lietuva
  • Tel. (8 445) 78 984
  • Faks. (8 445) 78 980
  • biblioteka@kretvb.lt
Dažniausiai užduodami klausimai