Temos

Atnaujinta 2018-10-12

Stončių dvaras

Stončių (Stančių) dvaras buvo 1,6 km į šiaurės rytus nuo Jokūbavo gyvenvietės centro (kelių Kretinga–Gargždai ir Raguviškiai–Plikiai kryžkelės), 1,25 km į šiaurės rytus nuo kelių Jokūbavas–Raguviškiai ir Jokūbavas–Sodų bendrija „Rasa“ kryžkelės, 1,2 km į vakarus nuo sodų bendrijos „Rasa“, Jokūbavo miško rytiniame pakraštyje.

1902 m. mirus Konstantinui Parčevskiui (g. 1843), Jokūbavo valdas pasidalijo sūnūs: vyriausiajam Vincentui teko Jokūbavas, Karoliui (1875–1957) – Stončių palivarkas, jauniausiajam Kazimierui – turto dalis pinigais.

Stončių dvaro sodybą buvusio Jokūbavo dvaro palivarko teritorijoje įkūrė gydytojas Karolis Parčevskis (1875–1957), 1902–1906 m. Stončiuose pastatęs gyvenamuosius ir ūkinius-gamybinius pastatus, 1906 m. pasodinęs parką.

Dvaro rūmai buvo mediniai, dviejų aukštų, su pusvalminiu stogu ir balkonu virš pagrindinio įėjimo, suręsti iš 1 000 ąžuolinių rąstų, naudojant tik ąžuolines vinis. Pirmajame aukšte gyveno K. Parčevskis su žmona Elena Jusevičiūte-Parčevskiene (1877–1941) ir dukterimi Irena Parčevskaite-Dymšiene (1902–1981). Antrajame aukšte buvo įrengta ligoninė „lazaretas“, kuriame K. Parčevskis gydė Jokūbavo apylinkių žmones.

1902–1944 m. Stončių dvaras buvo Parčevskių šeimos rezidencija. Po Antrojo pasaulinio karo dvare įsikūrė Kretingos tarybinio ūkio, vėliau – Jokūbavo kolūkio ūkinis-gamybinis centras, rūmuose ir kumetyne apgyvendinti kolūkiečiai. XX a. 8-ajame dešimtmetyje sodyba nugriauta, teritorija paversta kolūkio laukais.

Stončių ir Kumponų kaimų žemes susigrąžino Parčevskių palikuonė Danutė Ogden Vels: jos nurodymu buvo užtvertas kelias į buvusį dvarą. Danutės Ogden Vels motina Marija Dymšaitė-Ogden, Karolio ir Elenos Parčevskių anūkė, prie kelio, skiriančio Kumponų ir Šašaičių kaimus, pastatė medinį kryžių, nes buvo pažadėjusi savo motinai: jei atgaus jų žemę, pastatys kryžių.

Iki 2003 m. Stončių palivarko sodyboje gyvenusio gydytojo profesoriaus, 1941–1944 m. politinio kalinio ir tremtinio dr. Karolio Parčevskio, jo žmonos, 1941 m. tremtinės Elenos Jusevičiūtės-Parčevskienės ir jų dukters Irenos Parčevskaitės-Dymšienės, 1944 m. pasitraukusios į Vakarus, atminimui pastatytas tautodailininko Raimundo Puškorius sukurtas kryžius.

Jolanta Klietkutė, 2016

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. Jokūbavo dvaro sodyba. Iš genocid.lt [interaktyvus] [b. v.] Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras [b. d.] [žiūrėta 2016 m. kovo 19 d.]. Prieiga per internetą: <http://genocid.lt/Statiniai_Vietos/Paminklai/Kretinga_paminklai.htm>.
  2. KANARSKAS, Julius. Bajorų Parčevskių pėdsakai Kretingos žemėje. Švyturys, 1999, kovo 3, p. 3.
  3. Stončių dvaro rūmai. Iš limis.lt [interaktyvus] [Vilnius]: Lietuvos dailės muziejus [b. d.] [žiūrėta 2016 m. kovo 19 d.]. Prieiga per internetą: <http://www.limis.lt/greita-paieska/perziura/-/exhibit/preview/6748247>.
  4. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Jokūbavo apylinkėse dar menama bajorų Parčevskių giminė. Pajūrio naujienos, 2009, liepos 3, p. 13.
  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga.
  • Kodas 190287259.
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
  • Vilniaus g. 8, Kretinga,
  • LT-97108, Lietuva
  • Tel. (8 445) 78 984
  • biblioteka@kretvb.lt
Dažniausiai užduodami klausimai