Temos

Atnaujinta 2020-08-24

Autorius Jolanta Klietkutė, 2019

Jonas Karolis Chodkevičius – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės ir karo veikėjas, Vilniaus vaivada, Kretingos miesto, bažnyčios bei vienuolyno įkūrėjas. 1610–1617 m. Kretingoje pastatęs bažnyčią, po pagrindiniu altoriumi, kaip tais laikais buvo įprasta, įrengė rūsį šeimos kapavietei. Šalia Chodkevičių mauzoliejaus buvo įrengti laidojimo rūsiai vienuoliams, vienuolyno geradariams, garbingiems miesto piliečiams. Kitiems miestelėnams laidoti buvo atidarytos kapinės šventoriuje.

Vienuolyno ir bažnyčios įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus dukterėčia, Livonijos vaivados Volmaro Farensbacho žmona, Kuršo kunigaikštienė Kristina Marija Chodkevičiūtė-Farensbach gimė apie 1596 m., mirė 1619 m. sausio 16 d. Kurše. Palaidota Kretingos bažnyčios Chodkevičių kriptoje.

Jos sarkofagas lieto alavo, barokinis, manierizmo stiliaus, pagamintas XVII a. pirmajame ketvirtyje Rytų Prūsijoje arba Livonijoje. Sarkofagas nepaprastai didelis: dangčio ilgis net 219 cm, plotis galvūgalyje – 88 cm, kojūgalyje – 73 cm, sarkofago aukštis galvūgalyje be kojų – 82 cm, kojūgalyje be kojų – 61 cm, dangčio aukštis galvūgalyje – 29 cm, kojūgalyje – 21 cm. Svoris – per 250 kg. Tai stambiausias iš Lietuvoje esančių sarkofagų. Nežinoma, kodėl moterį laidojo tokiame dideliame sarkofage, nes net karžygius guldydavo į mažesnius. Gali būti, kad jis buvo gamintas kažkam kitam, o panaudotas didiko dukterėčią netikėtai užklupus mirčiai. Dėl stambių gabaritų po restauravimo šį sarkofagą į bažnyčios kriptą teko įleisti pro angą centriniame altoriuje.

Sarkofagas sudarytas iš dviejų dalių: viršutinė siaurėja į viršų, apatinė šiek tiek mažiau siaurėja į apačią. Apatinės dalies šonai aptaisais suskirstyti į tris lygias dalis, kurių kiekvienoje yra liūtų galvučių formos rankenos su žiedais nasruose. Tokios pat rankenos yra ir galvūgalio bei kojūgalio plokštumose. Dėžės apatinis aptaisas vientisas, puoštas keliomis lygiagrečiomis juostelėmis. Vertikalūs šonų aptaisai yra herminos pavidalo reljefinės aplikacijos. Dangčio aptaisas dekoruotas gotišku trilapiu ornamentu, toks pat ornamentas juosia šonus. Ant viršutinės dangčio plokštumos pritvirtintas kryžius su Nukryžiuotuoju. Kryžiaus kryžmos užlenktos ant dangčio šonų.

Nuolaidžiose dangčio plokštumose galvūgalyje ir kojūgalyje išgraviruota po herbą (kojūgalio mažesni): dešinėje – sudėtiniai Jono Karolio Chodkevičiaus herbai, tarp jų – stačiakampis rėmelis be įrašo, kairėje – Volmaro Farensbacho herbai „Farencbach“, o tarp jų puošniame stačiakampio formos rėmelyje išgraviruotas įrašas: „HIC IACET ILL[ust]RIS AC MAG[nifi]CA CHRISTINA MARI / ANA CHODKIEWICZOWNA COMITVSSA IN SCLOW / BYCHOW ET MYSZA CONIVX ILL[ustr]RIS AC MAG[nifi]CI D[omi]NI / VOLMARI FAHRENSBACHY NATA ANNO D[omi]NI / DIE MENSIS QVÆ OBYT* ANNO 1619 / DIE XVI MENSIS IANVARY CVI DEVS GLORIOSAM / LARGIATVR RESVRRECTIONEM“ (Čia guli šviesiausioji ir garbingoji Kristina Marija Chodkevičiūtė, Šklovo, Bychovo ir Myšos grafaitė, šviesiausiojo ir garbingojo pono Volmaro Fahrensbacho žmona, gimusi Viešpaties metų mėnesio dieną, mirusi 1619 metų sausio 16 dieną. Tesuteikia jai Dievas šlovingą prisikėlimą). Vietoje gimimo datos paliktas tuščias tarpas.

Išskirtinis sarkofago bruožas yra daugiaspalviškumas: daug raudonos ir baltos spalvos (svarbiausios abiejų giminių heraldinės spalvos). Dešimt sfinkso formos sarkofago kojų, dvylika varžtų, vaizduojančių apaštalus, liūtų galvos, laikančios antabas, – paauksuoti. Apaštalų skulptūrų išliko tik šešios, likusias restauratoriui teko atkurti.

Tai seniausias Abiejų Tautų Respublikoje polichromuotas sarkofagas. Jis unikalus dar ir tuo, kad yra europietiškas – atitinka anuometinę europinės meninės raiškos dvasią, nes Lietuvoje dažniausiai meninės išraiškos priemonės vėluodavo bent pusšimtį metų.

Kretingos bažnyčioje vienoje kriptoje esantys du tų pačių metų sarkofagai yra skirtingų meninių išraiškų: Sofijos Chodkevičienės – renesansinis, Kristinos Marijos Chodkevičiūtės-Farensbach – barokinis.

2005–2008 m. sarkofagą restauravo Gintaras Kazlauskas. Jis atkūrė spalvingą polichrominį vaizdą ir sunykusias detales, sutvarkė įtrūkimus, sarkofagą sutvirtino nerūdijančio metalo konstrukcija.

1993 m. sarkofagas įrašytas į kultūros paveldo registrą (u. k. 26015).

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. BENIUŠIENĖ, Irena. Į Kretingos bažnyčią sugrįžo ketvirtasis sarkofagas. Pajūrio naujienos, 2008, vasario 29, p. 12.
  2. KLIETKUTĖ, Jolanta. Sakraliniai kultūros paveldo objektai. In Kretingos pranciškonų bažnyčiai 400. Mažesniųjų brolių ordino Šv. Kazimiero provincija, 2017, p. 196–197.
  3. Kultūros vertybių registras [interaktyvus]. Vilnius, [b. d.] [žiūrėta 2019 m. birželio 15 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/#/heritage-detail/36A34550-D226-4026-A868-1090D54B762E>.
  4. ŠEŠKEVIČIENĖ, Irena. Didikų Chodkevičių sarkofagai – paskutiniai alavo mohikanai. Pajūrio naujienos, 2008, gegužės 6, priedas „Vakarų Lietuva“, p. 5.
  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga.
  • Kodas 190287259.
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
  • Vilniaus g. 8, Kretinga,
  • LT-97108, Lietuva
  • Tel. (8 445) 78 984
  • biblioteka@kretvb.lt
Dažniausiai užduodami klausimai