Temos

Atnaujinta 2018-11-14

Kretingos bažnyčios bokštas

1617 m. Jono Karolio Chodkevičiaus rūpesčiu Kretingoje buvo pastatyta mūrinė vienanavė gotikinio stiliaus bažnyčia be bokšto. 1672 m., po švedų karų, J. K. Sapiegos lėšomis bažnyčios pietvakarinio gotikinio fasado centre buvo pristatytas masyvus keturkampis trijų tarpsnių bokštas su renesansine smaile, o virš apsidės iškeltas to paties stiliaus kupolas.

Kretingos bažnyčią pirmą kartą pavaizduotą randame H. Leibovičiaus apie 1760 m. sudarytame Bernardinų ordino Lietuvos provincijos vienuolynų žemėlapyje, kur ji pavaizduota vienanavė, su keturkampiu bokštu priekyje ir nedideliu bokšteliu ties apside. Įdomu, kad šiame žemėlapyje pavaizduotas bokštas labai panašus į dabartinį, pastatytą 1982 m.

1764 m. perstatytas ir skarda apkaltas bokšto kupolas, 1803 m. atnaujintos bokšto perdangos, 1806 m. įrengtas naujas bokšto stogas, viduje įrengta varpinė ir laikrodis.

1Kretingos bernardinų bažnyčia. Napoleonas Orda, pieštukas, akvarelė, 1875 m. Nacionalinis muziejus, Krokuva908–1912 m. klebono kun. Kazimiero Perteikio rūpesčiu, pagal Krokuvos architekto restauratoriaus Sławomiro Odrzywolskio (Odžyvolskio, 1846–1933) projektą buvo atnaujintos bokšto perdangos, virš jų pastatytas naujas medinis bokštas su keturiais šoniniais bokšteliais ir apskardinta renesansinio stiliaus viršūne, jame įrengta varpinė su keturiais varpais ir laikrodis. Senoji – apatinė – bokšto dalis išliko renesansinė, nors ir įkirsta į 1908–1912 m. pristatytą manieristinio stiliaus prieangį. Bokšto lango arkoje yra iš lauko matoma besimeldžiančio šv. Pranciškaus skulptūra.

Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia ir pranciškonų vienuolynas. Fotografuota P. Mongirdaitės, 1910 m. Kretingos muziejaus Ikonografijos rinkinysTuo metu Kretingos pranciškonai priklausė Šv. Jadvygos pranciškonų provincijai, kurios centras buvo Vroclavas, tad ir Kretingos bažnyčios bokštas atstatytas kaip analogas Vavelio pilies bokštui. Tokių bokštų galima pamatyti tik Krokuvoje ir Prahoje, Lietuvoje jis buvo vienintelis ir nuostabiai derėjo prie tuomet buvusio čerpių stogo.

1935 m. bažnyčios bokštą atnaujino kaunietis inžinierius Rapolas Žigas.

Kretingos bažnyčia, 1981 m. J. Klietkutės kolekcija1941 m. birželio 26 d. Kretingoje kilęs gaisras nuniokojo bažnyčią, sudegė ir nuvirto bokšto špilis. Gaisro metu griūdamas bokštas sunaikino varpus ir garsiuosius vargonus. Tais pačiais metais dar vokiečių okupacijos laikotarpiu grįžę pranciškonai neaukštu trikampiu mediniu stogeliu uždengė bokšto likučius, viršuje iškėlė kryžių, viduje įrengė laikinus laiptus.

1980 m. kunigas Bronislovas Burneikis paskelbė bažnyčios bokšto atstatymo projekto konkursą. Jis norėjo bokštą matyti kuo aukštesnį, kad būtų „arčiau Dievo“. Paminklų konservavimo restauravimo instituto mokslinė taryba įvertino pateiktus darbus ir nutarė, kad architektės Margaritos Ramanauskienės pasiūlytas konstruktyvizmas yra naujas, šviežias, forma priimtina. Bokštas buvo paaukštintas vienu tarpsniu, t. y. šiuo metu jis yra keturių tarpsnių.

1981–1982 m. pastatytas 70 m aukščio (su kryžiumi) bokštas įgavo piramidinę smailaus trikampio špilio formą. 40 m aukštyje įrengta apžvalgos aikštelė. Projekto autoriai – architektė Margarita Ramanauskienė ir inžinierius Vytautas Šliogeris.

1982 m. rugpjūčio 14 d. naują Kretingos bažnyčios bokštą pašventino J. E. vyskupas Antanas Vaičius.

2004 m. bokštas buvo restauruotas: viduje įrengti nauji laiptai, tarpinės aikštelės, apšvietimas, 2007 m. baltai nutinkuota išorė. Bokštas ir apžvalgos aikštelė pritaikyti lankytis turistų grupėms.

Jolanta Klietkutė, 2016

Statomas bažnyčios bokštas, 1982 m. J. Klietkutės kolekcijaStatomas bažnyčios bokštas, 1982 m. J. Klietkutės kolekcijaKretingos bažnyčia. Fotografuota J. Klietkutės, 2012 m.

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI:

  1. KANARSKAS, Julius. Kretinga: praeities skraistę praskleidus. Klaipėda: Druka, 2009, p. 52, 90. ISBN 978-609-404-057-3.
  2. KANARSKAS, Julius. Kretingos bažnyčia ir parapija XVII–XVIII a. Iš Kretingos Pranciškonai[interaktyvus] 2012 [žiūrėta 2016 m. gegužės 9 d.]. Prieiga per internetą: <http://old.kretingospranciskonai.lt/index644a.html?option=com_content&view=article&id=105:kretingos-banyia-ir-parapija-xvii-xviii-a&catid=20:parapijos-istorija&Itemid=69>.
  3. KANARSKAS, Julius. Kretingos katalikų parapija ir bažnyčia rusų laikais. Iš Kretingos Pranciškonai[interaktyvus] 2012 [žiūrėta 2016 m. gegužės 9 d.]. Prieiga per internetą: <http://old.kretingospranciskonai.lt/index84ab.html?option=com_content&view=article&id=120:kretingos-katalik-parapija-ir-banyia-rus-laikais&catid=20:parapijos-istorija&Itemid=69>.
  4. RAMANAUSKIENĖ, Margarita. [Laiškas], 2016, gegužės, 11. J. Klietkutės asmeninis archyvas.
  5. RUŠKYS, Petras. Kretinga ir jos vienuolynas. Šv. Pranciškaus varpelis, 1923, Nr. 2, p. 22–32.
  6. VAŠKYS, Justinas. Pranciškonai Kretingoje. Kretinga: pranciškonų leidinys, 1940, p. 84.
  7. Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia. Iš Kultūros vertybių registras [interaktyvus] [žiūrėta 2016 m. gegužės 5 d.]. Prieiga per internetą: <http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?MC=27495&lang=lt>.
  8. VITKAUSKIENĖ, Vitalija. Vienuolynas vaduojasi iš sovietmečio kultūrinio sluoksnio. Pajūrio naujienos, 1999, rugpjūčio 20, p. 8.
  • Savivaldybės biudžetinė įstaiga.
  • Kodas 190287259.
  • Duomenys kaupiami ir saugomi
  • Juridinių asmenų registre
  • Vilniaus g. 8, Kretinga,
  • LT-97108, Lietuva
  • Tel. (8 445) 78 984
  • Faks. (8 445) 78 980
  • biblioteka@kretvb.lt
Dažniausiai užduodami klausimai